Į kovą su skurdu ir socialine atskirtimi Vyriausybė žada mesti milijardus litų. Kad šalyje liktų kuo mažiau skurstančiųjų, šiais ir ateinančiais metais rengiamasi imtis pačių įvairiausių priemonių, o joms įgyvendinti - dar ir stebėsenos grupes kurti. Apie tai rašo "Panevėžio balsas".
"Skurdo - dar daug. Tačiau ar pavyks jį nugalėti taip greitai, kaip norisi - abejoju, - laikraščio korespondentams sakė Panevėžio rajono savivaldybės Globos ir rūpybos skyriaus vedėja Aldona Paškevičienė. - Yra šeimų, kurios vargsta, tačiau nenori ir nesiekia pasirūpinti savimi, keisti gyvenimo būdą. Juk jau užaugo karta, kuri nežino, ką reiškia, kai tėvai eina į darbą, parneša atlyginimą. Kai kurioms iš pašalpų, labdaros gyvenančioms šeimoms to užtenka minimaliems poreikiams tenkinti. Noro siekti ko nors daugiau, motyvacijos - nebėra. Pašalpų didinimas, kitų paramos rūšių steigimas problemos neišspręs, skurdas dėl to nepasitrauks".
Daugiau kaip dešimt metų skurstančių šeimų vaikus globojančios agentūros "SOS vaikai" vadove dirbanti Marytė Zabulionienė taip pat nemano, kad didinant pašalpas ar kitaip remiant vargingai gyvenančiuosius skurdo problemą pavyks išspręsti.
"Niekas nesugebės pažaboti skurdo, kol bus mokami menki atlyginimai. Siūlau atkreipti dėmesį ne tik į patį žemiausią, jokių uždirbamų pajamų ir noro dirbti neturintį visuomenės sluoksnį, bet ir į dirbančius žmones, - sako M.Zabulionienė. - Štai abu tėvai dirba, jų uždarbis šiek tiek viršija pajamas, reikalingas socialinei paramai gauti, ir jiems jau - jokių pašalpų. Kompensacijų jie negauna. Nors šeima gal ir neatrodo nuskurdusi, nesunku įsivaizduoti, kaip reikia suktis, ko atsisakyti, kad pavyktų sudurti galą su galu, išmaitinti, aprengti, mokyti vaikus. Atlyginimai maži, dažnai ir vėluojantys, produktai brangsta ir darosi vis sunkiau patenkinti net minimalius poreikius".
Dėl mažų atlyginimų daugėja ir dirbti nenorinčių žmonių. "Kam dirbti, jeigu pašalpos beveik nesiskiria nuo atlyginimų, - sako agentūros "SOS vaikai" vadovė. - Kai kartą vieno iš mūsų globojamųjų paklausiau, ką jis ketina veikti užaugęs, kaip gyventi, vaikas atsakė: "Gyvensiu iš pašalpų". Jau seniai aišku, kad valstybės skiriamos pašalpos - lazda, turinti du galus. Ištikus bėdai žmonėms reikia padėti, skirti pašalpas, kompensacijas, suteikti lengvatas. O dirbantiesiems turi būti mokami normalūs atlyginimai, suteikiama galimybė mokytis, tobulėti".
Skurdui ir socialinei atskirčiai mažinti numatyta daugiau nei 130 priemonių: bus siekiama padidinti žmonių dalyvavimą darbo rinkoje, pagerinti kokybiškų paslaugų prieinamumą, sustiprinti pagalbą šeimoms, sumažinti švietimo ir mokymo trūkumus. Priemonėms finansuoti iš įvairių šaltinių reikės apie 3,8 milijardo litų.
Naujoms skurdo ir socialinės atskirties mažinimo priemonėms įgyvendinti žadama kurti stebėsenos grupes. Jos organizuotų ir vykdytų šių priemonių įgyvendinimo eigą, pateiktų vertinimus, parengtų ataskaitą. Į skurdo ir socialinės atskirties mažinimo priemonių įgyvendinimą ketinama įtraukta daug institucijų, socialinių partnerių, nevyriausybinių organizacijų, bendruomenių.
Rajono Globos ir rūpybos vedėja A.Paškevičienė mano, kad valstybė privalo padėti, kai žmogų ištinka bėda, o sveikiems ir stipriems būtina sudaryti sąlygas užsidirbti. "Sveikas darbingas žmogus turi būti remiamas iki tam tikro laiko ir su tam tikra sąlyga, - sako vedėja. - Pašalpos turi būti mokamos tik tiems, kurie negali dirbti - slaugo ligonius, augina mažus vaikus, patys yra neįgalūs. Tiesa, daugiau problemų toliau nuo miesto nutolusiose gyvenvietėse, ten darbą iš tiesų sunku gauti, tad žmones būtina remti".
Skurstančių žmonių statistikos nėra - niekas negali tiksliai pasakyti, kiek iš tikrųjų yra remtinų, būtiniausių dalykų stokojančių šeimų, kiek vaikų eina gulti alkani. Net nesutarta, kokiais kriterijais remiantis galima nustatyti skurstančios šeimos statusą. Sunkiausiai, be abejo, verčiasi bedarbiai, asmenys, gaunantys socialines pašalpas, mažai uždirbančios šeimos.
