Premjerministras:
- Šiandieninio posėdžio tema - Tarptautinė moters diena ir kaip geriau mūsų moteris pasveikinti, padaryti joms lietuvišką siurprizą. Bet ši šventė negali brangiai kainuoti. Todėl, kad pinigų po Vasario 16-osios šalyje liko mažai. Štai tu, Kraujeli! Kaip galvoji savo žmoną pasveikinti?
Žemės ūkio ministras:
- Padovanosiu jai juodą ožką. Gal mano pavyzdžiu paseks ir kiti ūkio vyrai.
Finansų ministrė:
- Gera idėja, bet kodėl Moters diena švenčiama būtent kovo 8-ąją? Ar kas nors žino?
Premjerministras:
- Žinoma, aš žinau. Todėl, kad praėjusiais metais šventėme kovo 8-ąją. O jeigu šventė švenčiama antrus metus iš eilės, tai jau tradicija. Aišku?
Finansų ministrė:
- O galbūt šiais metais nepriminti moterims apie kovo 8-ąją? Pinigų šalyje nėra po Vasario 16-osios!
Premjerministras:
- O jeigu staiga moterys atsitokės ir be mūsų žinios Moters diena paskelbs kovo 9-ąją?
Finansų ministrė:
- O tada bus šaukštai po pietų! Ir mes nusiplausime rankas. Puiku ir originalu!
Socialinio aprūpinimo ministrė:
- Ne, visiškai nepuiku, aš nesutinku. Aš galbūt dabar pasakysiu kvailystę, bet reikia mūsų moteris kažkaip pasveikinti ir kažką padovanoti.
Žemės ūkio ministras:
- Aš siūlau kaimietėms padovanoti po ožką, o miestietėms - po litrą šviežio ožkos pieno. Pigu ir sveika.
Finansų ministrė:
- O gal nieko nedovanokime - tiesiog apgaubkime jas šiltu žodžiu ir meile?
Premjerministras:
- Kaip tai?
Finansų ministrė:
- Premijas išmokėsime. Pavyzdžiui, prieini prie nepažįstamos merginos gatvėje ir siurprizas - įteiki nustebusiai voką su pinigais.
Premjerministras:
- Na, ką gi, idėja nebloga! Ar tu, Blinkevičiūte, apsidžiaugtum būdama tos merginos vietoje?
Socialinio aprūpinimo ministrė:
- Žinote, aš ne tokia ir gatvėje pinigų neuždirbu. Galbūt aš, žinoma, darau kvailystę...
Ūkio ministras:
- Galima premijos neduoti.Tiesiog tegul Kovo 8-ąją kiekviena moteris ateina į parduotuvę ir išsirenka dovaną, kuri jai patinka. Ir pardavėjas turės šį pirkinį atiduoti veltui... Kad nebūtų viena pusė nuskriausta, tų moterų vyrai ką nors paremontuos parduotuvėje, pavyzdžiui, atliks santechnikos darbus, pakeis čiaupus.
Premjerministras:
- Nebloga idėja. Bet yra dvi dilemos: pirma - ką daryti, jeigu moteris neturi vyro, antra - ką daryti, jeigu parduotuvėje nėra čiaupo?
Ūkio ministras:
- Labai paprasta. Reikia paskelbti, kad iki Kovo 8-osios visos moterys ištekėtų (tavęs, ponia Blinkevičiūte, tai neliečia) ir kad visose parduotuvėse būtų įrengti čiaupai...
Kultūros ministras:
- O gal parduokime paveikslų galeriją. O už visus gautus pinigus nupirkime jūrą vyno ir... gėlių.
Socialinio aprūpinimo ministrė:
- Teisingai! Aš galbūt ir vėl pasakysiu kvailystę, bet mes, moterys, mėgstame gauti gėlių.
Finansų ministrė:
- Gėlės - tai nepraktiška. Jūs jas išmetate, kai nuvysta. Reikia dovanoti tai, kad negalėtumėte išmesti.Galima padovanoti visoms moterims durų akutę. Per jas jos žiūrės į mus, kai mes sugrįžtame vėlai į namus. Ir joms tai bus malonus užsiėmimas.
Premjerministras:
- Na, ši idėja jau pasenusi. Kaip manai, Blinkevičiūte? Man regis, tau pats laikas pasakyti kokią nors kvailystę.
Socialinio aprūpinimo ministrė:
- Gerai, aš pasakysiu kvailystę. Mes, moterys, mėgstame gėles ir kvepalus.
Krašto apsaugos ministras:
- Reikia virš šalies paskleisti kvepalus. Šitą misiją gali atlikti Paksas. Ir tualetų bakelius pripildyti
kvepiantčiu tualetiniu vandeniu. O gėlės...
Kultūros ministras:
- O gėles galima visą dieną per televizorių rodyti!
Krašto apsaugos ministras:
- Teisingai! Tegul mūsų brangiosios moterys žiūri į gėles ir uosto kvepalus!
Nacionalinių mažumų pirmininkas:
- O aš siūlau kiekvienai moteriai padovanoti po gruziną!
Finansų ministrė:
- Kodėl būtent po gruziną?
Nacionalinių mažumų pirmininkas:
- Gruzinai gėlių turi ištisus metus ir moterims bus malonu, mano nuomone... ištisus metus...
Premjerministras:
- O kitais metais ką joms padovanosime? Po armėną?
Socialinio aprūpinimo ministrė:
- Žinote, aš dabar tikriausiai vėl suskelsiu kvailystę, bet, mano nuomone, visiems mūsų vyrams Kovo 8-ąją reikia padovanoti po armėną! Vyrai irgi negali būti diskriminuojami!
Visi:
- Kam to reikia? Ne! Mums nereikia! Žinome mes tuos armėnus!
Socialinio aprūpinimo ministrė:
- Bet juk armėnai ištisus metus turi konjako!
Visi:
- Mūsų pajamos menkos, mes neturėsime ko pasiūlyti armėnams mainais. Jie nesutiks konjaką mainyti į samanę!
Socialinio aprūpinimo ministrė:
- O apskritai aš pati pasakysiu, ką reikia padovanoti moterims. Vyrai tokias šventes švenčia dažniau už mus. Vadinasi, taip. Atsarginių peilių rinkinį kombainui "Philips-104 M"...
Premjerministras:
- Visoms?
Socialinio aprūpinimo ministrė:
- Žinoma, visoms. Aš juk ne vien apie save kalbu. Štai dar vyriškas 46 dydžio kojines...
Žemės ūkio ministras:
- O galbūt jiems nereikia 46 dydžio?
Socialinio aprūpinimo ministrė:
- Kaip nereikia? Senas jau suplėšė! Taigi toliau...
Premjerministras:
- Na štai ir gerai! Pakanka!
Finansų ministrė:
- Tad visoms moterims Kovo 8-ąją vyriškas 46 dydžio kojines. Ir viskas!
Premjerministras:
- Vadinasi, taip: be kojinių, aš dar turėsiu pasveikinti visas Lietuvos moteris per televizorių. Viskas. Posėdį laikau uždarytą.
Kultūros ministras:
- Vieną sekundę, kolegos! Mes pamiršome, kad moterys turi mamas. O juk tarp jų taip pat pasitaiko moterų. Ką su jomis daryti?
Finansų ministrė:
- Priimkime programą, pagal kurią kiekviena žmonos mamytė 2005 metais gaus atskirą kambarį kitame miesto gale.
Premjerministras:
- Arba kiekvienai žmonos mamai duosime neapmokestintą vizą į bet kokią šalį. Su kokia šalimi mūsų santykiai geriausi?
- Finansų ministrė:
- Su Trinidalu ir Tobagu kol kas normalūs. Mes iš ten finansinės pagalbos dar neprašėme.
Premjerministras:
- Dabar visi taškai sudėti. Puikiai šiandien padirbėjome, tad galime puikiai ir pailsėti!
