Sigitas STASAITIS
Telšių rajone gyvenantis buvęs girininkas B. Skališius 2000-ųjų žiemą persigėrė ir visai prarado protą. Savo seną medžioklių draugą bei sugėrovą S. Ginčauskį palaikęs plėšiku, B. Skališius jį mirtinai sumušė, o atsitokėjęs paslėpė lavoną. Netrukus žmogžudys atsidūrė teisėjų rankose, o pastarieji laukė, ką pasakys Teismo medicinos ekspertai. B. Skališių tyrė trys psichiatrų komisijos, parašiusios tris nesąmoningas išvadas. Pagal jas žmogžudys yra nepakaltinamas, tačiau... pakaltinamas.
Bronius Skališius (57 m.) iš Gailaičių kaimo (Telšių rajonas) iki gyvenimo galo keiks 2000-ųjų sausio 26-ąją. Tądien arklio traukiamame vežime dardėjusį Bronių susistabdė senas medžioklių bičiulis Stanislovas Ginčauskis. Jis B. Skališiui pastatė degtinės butelį, kurį išgėrę vyrai "užsivedė" ir nutarė linksmybes pratęsti. Sugyventinei Stefanijai Žukauskienei pasakęs, jog važiuoja apžiūrėti naujosios Broniaus sodybos Duobgiriuose, Stanislovas įvirto į vežimą ir vyrai išdardėjo.
S. Ginčauskis namo negrįžo nei tą, nei kitą dieną, tačiau S. Žukauskienė labai nesijaudino. Manė, jog vyras eilinį kartą užgėrė ir nakvoja pas Bronių. Sausio 28-osios rytą pas Stefaniją užvažiavęs Bronius moterį išgąsdino pasakydamas, jog Stanislovas pas jį negėręs, o išdrožęs "pas panas". Išeidamas - štai paimkite - užmiršo piniginę su dokumentais. Išsigandusi S. Žukauskienė B. Skališiaus paprašė padėti surasti prapuolėlį. Bronius su Stefanijos sūnum Rimantu jo ieškojo su šunimi, tačiau niekur nerado.
S. Ginčauskį, o tiksliau tai, kas buvo likę iš šio žmogaus, sausio 28-ąją aptiko į malūną važiavęs ūkininkas. Neatpažįstamai sumuštas Stanislovas gulėjo prie pat vieškelio gretimame Mažeikių rajone. S. Ginčauskio veidas buvo taip suspardytas, kad vyro buvo neįmanoma pažinti.
Sausio 29-ąją, prieš pat palaidojant velionį, vėl atvyko išbalęs B. Skališius su savo sugyventine.
- Tai aš jį užmušiau, - susigraudinęs prisipažino kaimynas. - Nežinau kodėl ir kaip, nes buvau labai girtas, nieko neatsimenu. Dovanokit, jei galit.
Policininkai atgailautoją suėmė tiesiai laidotuvėse. Prasidėjo įdomioji šios istorijos dalis.
B. Skališius pareigūnams papasakojo, jog su Stanislovu sodyboje Duobgiriuose išgėrė kone du litrus naminės degtinės. Vyrai puotavo nuoširdžiai šnekučiuodamiesi, kepėsi kiaušinienę, aptarinėjo medicinos knygą. B. Skališius tvirtina, jog begerdamas jis "nulūžęs" ir užmigęs.
Sausio 27-ąją B. Skališius atsibudo apie 7 valandą ryto sėdintis prie stalo. Galva tratėjo - jis visuomet sunkiai pagiriojasi. Galima įsivaizduoti, kokį šoką patyrė Bronius, kai ant grindų pamatė gulintį užmuštą savo sugėrovą. Namo durys užrakintos, jokių įsilaužimo pėdsakų. Tuomet B. Skališius prisiminė lyg matęs slogų sapną - jį neva puola plėšikas, jis iš paskutiniųjų ginasi, užpuoliką pargriauna ir spardo, spardo. Bronius turi labai stiprias kojas, nes jaunystėje buvo dviratininkas ir bėgikas. Reiškia, tai būta ne sapno!
Užrakinęs namą B. Skališius nuvyko pas medkirčius, su kuriais buvo jau anksčiau sutarta vežti medieną. Tvarkydamas darbo reikalus Bronius sumintijo planą paslėpti lavoną. Tą patį vakarą, sutemus, jis S. Ginčauskio lavoną savo automobilio "Mazda-323" bagažinėje nuvežė į Mažeikių rajoną ir numetė prie vieškelio Pievėnai - Balėnai.
Ne, B. Skališius ne toks žmogus, kad galėtų vaikščioti su tokia nuodėme. Parvažiavęs pas sugyventinę viską papasakojo. Pasitaręs su moterim Bronius nutarė nueiti į policiją ir pats prisipažinti, tik pirma užsuksiąs pas brolį į Palangą atsisveikinti.
Iškėlus baudžiamąją bylą dėl S. Ginčauskio žmogžudystės prokurorai, suprantama, privalėjo išsiaiškinti, ar pakaltinamas žudikas be atminties. B. Skališių tris kartus tyrė skirtingos psichiatrų komisijos ir tuoj pamatysite, kiek jos prirašė nesąmonių.
Pirmoji ambulatorinė Teismo psichiatrijos ekspertizė atlikta 2000-ųjų vasarį, B. Skališiui dar tebesėdint Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Į izoliatorių užsukęs psichiatras ekspertas Arvydas Šimkūnas pakalbėjo su suimtuoju ir parašė išvadą, jog žudydamas draugą B. Skališius buvęs fiziologiškai girtas, todėl tuo metu savęs nesuvokęs. Tiriamasis psichine liga neserga, jei jam ir reikia gydytis, tai tik nuo alkoholizmo.
Kovo mėnesį B. Skališiui suėmimas pakeičiamas namų areštu, o perskaitę tokią psichiatro išvadą Šiaulių apygardos teismo teisėjai sutriko, dėl šventos ramybės paskyrė rimtesnę - stacionarinę Valstybinę teismo psichiatrijos ir narkologijos tarnybos (VTPNT) ekspertizę. 2000-ųjų pabaigoje B. Skališius buvo paguldytas į Utenos psichiatrijos ligoninę, kur buvo tiriamas ištisas šešias savaites. Utenos psichiatrams B. Skališius papasakojo apie savo problemas - per pastaruosius keletą metų jam keturis kartus buvo aptemęs protas - medžioklėse su vyrais padauginęs degtinėlės kartais nebepažindavo aplinkos ir savų žmonių, juos palaikęs plėšikais puldinėdavo. Tokie užtemimai trukdavo po keliolika minučių. Laukdamas teismo sakėsi buvęs stipriai užgėręs, po to nebegalėjo užmigti, mąstė nusižudyti.
Penki VTPNT psichiatrai ekspertai: V. Mačiulis, N. Mačiūnienė, A. Galinis, Z. Petuchovskaja bei S. Sergedaitė parašė išvadą, jog "tiriamasis buvo patologinio paranoidinio pasigėrimo būsenoje, todėl nesuprato ir nevaldė savo veiksmų (...) Priverstinis gydymas nebūtinas, rekomenduojama lankytis pas rajono psichiatrą".
Po tokios išvados Šiaulių apygardos teismas, prokurorai liko bejėgiai. Žmogžudį teisęs pats teismo pirmininkas V. Birbilas 2001-ųjų kovą paskelbė nutartį, jog nors B. Skališius ir įvykdė griežtai baustiną nusikalstamą veiką, tačiau, remiantis ekspertų išvada nuo atsakomybės atleidžiamas, o priverstinais gydymas - tai irgi nurodo ekspertai - žmogžudžiui neskiriamas.
- Didelis ačiū! - padėkojo žudikas ir pralinksmėjęs paskubomis spruko iš teismo salės namo.
Išgirdę tokią teismo nutartį nužudytojo artimieji ilgokai negalėjo atsipeikėti ir keiksnojo mūsų teisingumą. S. Ginčauskio sūnus, Lietuvos armijos karininkas, parašė apeliacinį skundą, kurį nagrinėjęs Apeliacinis teismas pernai vasarą nutarė paskirti trečiąją VTPNT ekspertizę.
Šįkart ją darė keturi sostinės psichiatrai ekspertai: J. Marcinkevičienė, V. Banaitis, V. Janeliūkštienė bei K. Vaičiulis. Šie specialistai teismui atsiuntė visai kitokio pobūdžio išvadą. Beje, jos puslapiai išmarginti antspaudais: "Skelbti turinį, daryti nuorašus ir išduoti pažymėjimus į rankas DRAUDŽIAMA". Ir be draudimų būtų sunku cituoti šį dokumentą - jis pilnas painių medicininių terminų, parašytas bjauria biurokratine kalba, o kai kurie sakiniai normalios psichikos skaitytojui iš viso juokingi: "Patologinei alkoholinei intoksikacijai būdinga, kad prieš jai išsivystant būna išgerta toks alkoholio kiekis, koks daugeliui žmonių nesukelia intoksikacijos".
Tačiau išvados esmė tokia: jei B. Skališius prisiminė sapną apie muštynes, tai greičiausiai nebuvo patologiškai girtas, greičiausiai galėjo suvokti, ką darąs!
Kitos sudėties Šiaulių apygardos teismui to užteko. Neseniai B. Skališius buvo iš naujo teisiamas ir šįkart nebeišsisuko. Už netiesioginę tyčią žemaitis nuteistas kalėti 8 metus sustiprinto režimo kolonijoje. Tai išgirdęs Bronius labai sutriko, nes aiškiai tikėjosi vėl būti pripažintas nepakaltinamu. Užsegančių antrankius policininkų jis naiviai paprašė jį nuvesti į parduotuvę, o advokatės - namo parvaryti automobilį.
Nusikaltėlius tiriančių psichiatrų norėtųsi paklausti - ar rašydami savo išvadas jie patys suvokia savo tyrimų išvadas, kurios - B. Skališius patyrė savo kailiu - būna absoliučiai prieštaringos. Ko gero kai kuriems Lietuvos psichiatrams ekspertams prieš pradedant tyrimą reikėtų patyrinėti vienas kitą. 1996 metų lapkritį Maneikiuose (Kelmės rajonas) persigėręs Antanas Bagvilas (29 m.) mojuodamas dviem peiliais iš namų išvijo nėščią žmoną bei tėvus ir liko vienas siautėti tarp savo mažamečių vaikų. Apsėstas kažkokių haliucinacijų A. Bagvilas negyvai užbadė 3 metukų dukrytę Aureliją - mažylei dūrė net 17 kartų. Kelios psichiatrų komisijos pripažino, jog A. Bagvilas sirgo baltąja karštine ir savęs nesuvokė, tačiau gydyti jo nereikia. Šiaulių apygardos teismas šį alkoholiką irgi buvo pripažinęs nepakaltinamu ir paleidęs namo. Truputį ambulatoriškai pasigydęs nuo alkoholizmo A. Bagvilas pasikorė.
Autoriaus nuotr.
Suimamas B. Skališius policininkų prašė jį nuvesti į parduotuvę. (Skalisius2.jpg)
************************
Laikraščiui netiks, tai šiaip pasižiūrėti, ką padarė protą pragėręs "nepakaltinamas" negydytinas girtuoklis - taip atrodė surastas S. Ginčauskis (Skalisius3.jpg)
