Lietaus neatneš nei Landsbergis, nei Brazauskas
Aurelija Žutautienė
Palaukių kaime (Panevėžio raj.), šalia kelio Panevėžys - Kupiškis esančioje sodyboje, prieš dvejus metus įsikūrė buvusi buhalterė, dabar pensininkė Irena Samuitienė su sutuoktiniu Kostu. Aplink ryškia saulėgrąžų spalva nudažytą dailų gyvenamąjį namą įvairiaspalviais žiedais pražydusios astros tarsi skelbė nebylų iššūkį negailestingam vasaros karščiui. Iš rūpestingų šeimininkų išpuoselėto darželio buvo matyti, jog čia gyvena darbštūs ir gamtos išdaigoms nelinkę pasiduoti žmonės.
- Ponia Irena, ar neiškankino beprotiškas karštis?
- Net nebeatsimenu, kiek dienų iki dugno tenka išsemti šulinį. Laistome daržus, gėles. Deja, nei kiemo žolytės, nei bulvių lauko taip "pamaloninti" negalime - tiesiog patys neturėtume ko gerti. Kasdien maždaug 50-60 kibirų vandens išliejame darže, dar apie 20 tenka aplink namą pasodintoms gėlėms. Į daržą žiūrint net verkti norisi - jau dabar aišku, kad kopūstų nebus, pupelių ankštys susitraukusios, kabo lyg špygelės... Kasam šiltas bulves - lyg iš krosnies ištrauktas. Bulvelės užaugo nemažos, tačiau krūme randame ne daugiau kaip po tris. Su širdgėla žiūriu į obelis, kitus medžius - kai kurie jau beveik numetę lapus, baigia visai išdžiūti, susitraukę, suvytę obuoliukai seniai nukritę. Šiemet gerokai menkesnis ir grūdų derlius, nebus šieno - nežinia, kuo žiemą žmonėms teks gyvulius šerti. Jau dabar daug kas pjauna karves, nes neturi kur ganyti... Panaši sausra buvo ir 1955 metais. Kaip dabar prisimenu lygiai taip pat saulės išdegintus laukus, pievas, vasaros vidury krentančius pageltusius medžių lapus...
- O kaip jūs patys kovojate su karščiu?
- Visą dieną tupime gryčioje, tiktai pavakarę, kai šiek tiek atvėsta, kaip kokie kurmiai išlendame į lauką (per televiziją girdėjome, jog tokie karščiai labai kenkia seniams, todėl ir sėdime kambary). Karšta vasara verčia keltis ketvirtą valandą ryto, žodžiu, tenka pakoreguoti savo dienotvarkę...
- Prieš gamtą visi tampame bejėgiai...
- Lietaus neatneš nei Landsbergis, nei Brazauskas, nei koks kitas daug gėrybių žadantis politikas... Jiems nėra jokių šansų. Belieka tik sėdėti rankas sudėjus ir prašyti Dievo lietaus... Vis dėlto manau, jog žmogus čia pats prikišo nagus - leidžia į kosmosą visokias raketas, sudrebina, sujudina oro sluoksnius, prigalvojo visokios chemijos. Mašinų - milijonai, jos išleidžia tūkstančius tonų visokių teršalų - visa tai turi įtakos orams. Anksčiau buvo normalios ir žiemos, ir vasaros, o dabar metų laikai visai susimaišę. Baisiausia tai, jog sinoptikai pranašauja, kad karščiai tęsis iki rugsėjo pradžios - tada jau net ir didžiausios liūtys neišgelbės, viskas bus išdeginta, išnaikinta...
