Kartu su mokiniais direktorius nerūko
Prienų rajono Naujosios Ūtos pagrindinės mokyklos direktorius Saulius Pūras neslepia, jog kai kurios mokyklų (o ir kitų įstaigų) darbą reglamentuojančios vadinamosios vidaus tvarkos taisyklės, kurias kadaise sukūrė prie darbo stalo prabangiame kabinete sėdintys ir Lietuvos ateitį skambiai kuriantys klerkai, neretai prasilenkia su realiu gyvenimu. Pakalbinome direktorių ne vien šiuo klausimu.
- Moksleiviams leidžiama rūkyti, jei per pertrauką prie lauko tualeto susispietęs būrelis, dūmą traukia visai be baimės?
- Tai vienas iš pavyzdžių, kai praktikoje neįmanoma įgyvendinti teoriškai, rodos, paprastos taisyklės. Mokyklos teritorijoje rūkyti neleisdavome ir už tai bausdavome. Tačiau paaugliai savo įpročio vis tiek nemetė - rūkė paslapčiomis, nuėję kelis metrus už mokyklos. Kas geriau: nuo suaugusiųjų akių pasislėpęs būrys paauglių (kai kuriems vyresniųjų klasių moksleiviams - jau per aštuoniolika!), kur didesnį autoritetą turintys vyrukai susigundo visaip žeminti silpnesniuosius; vėlavimai į pamokas, vėdinant dūmus iš plaukų ir drabužių; įžūliai mokinio demonstruojama pergalė prieš mokytoją; ar nedraudžiamas trumpas parūkymas vienoje vietoje, pertraukos metu matant pedagogams? Mes pasirinkome antrąjį variantą ir manome, kad laimėjome. Pats su mokiniais niekada neužrūkau. Kai man norisi, nueinu į savo automobilį per laisvą pamoką. / - Ar jums žinomi faktai apie tėvų smurtą prieš vaikus, bei kitus negatyvius reiškinius, pastaruoju metu kasdien "rėkiančius" iš spaudos straipsnių ir televizijos laidų?
- Džiaugiamės, kad kol kas tokių istorijų nebuvo. Nepastebėta, kad į pamokas ateitų mėlynėmis tėvų "išpuošti" vaikai - bent jau šie niekada nesiskundė. Mokiniai žino specialistų, kurie gina jų teises, darbo telefonus ir pasiruošę kreiptis, jeigu to reikėtų. Mane labai piktina, kai šiek tiek pabarti mokiniai tuoj puola demonstruoti žiną savo teises, tarsi jas kas nors kėsintųsi iš jų atimti. Tuomet aš visada skubu priminti, kad, be teisių, dar yra ir pareigos! O apie smurtą bei seksualinį išnaudojimą šeimoje esame ne kartą kalbėję mokyklos tėvų susirinkimuose. Vieni tėveliai demonstratyviai pakilo ir išėjo iš salės - esą veltui gaištamas laikas. Kiti ne tik įdėmiai klausėsi, bet ir klausimų pateikė, ir sau kažką užsirašinėjo. Džiugu, kad dar nė viena paauglė "nesugalvojo" tapti mama. Bet jeigu taip būtų ir mokykla apie tai sužinotų laiku, neabejoju - jaunajai mamytei sudarytume sąlygas kūdikėlį augintis, ją saugotume ir globotume.
- Dėl ko jums labiausiai skauda dirbant mokykloje?
- Jeigu Lietuvos kaimas ir toliau gyvens užmirštas bei išblaškytas, netrukus beliks konstatuoti, jog jis negrįžtamai prasigėręs ir visapusiškai degradavęs. Nors girtų tėvų mokykloje netoleruojame, tačiau pagirių kamuojamų "veidelių" kartais pasirodo. Asocialios ir social74 iai remtinos šeimos mūsuose jau perkopė pusę visų gyventojų. Štai tik vienas faktas: iš 102 mūsų mokyklos mokinių net 80 maitinami nemokamai - taip yra socialiai remtini, darbo neturinčių tėvų vaikai. Kitų mokyklų kolegos man sako, kad jų mokyklose padėtis šiuo aspektu ne tolia katastrofiška, ir tai pamalonina. Laimei, mūsų mokykloje iš tokių varguolių bendraamžiai nesišaipo, neužgaulioja, nesišalina. Skaudu ir dėl to, kad vis daugiau vaikų gyvena ne su tikraisiais savo gimdytojais - turime ir įvaikintų, ir globojamų. Neviltis apima kai sužinai, jog jauna, stipri motina savo atžalos atsisako tik dėl to, kad ši kamuojama kokios nors įgimtos negalios. Gerai, jeigu tokius paliktuosius prižiūri ir gyvenimui ruošia jų seneliai, beje, negaunantys tos gundančios penkiašimtinės globai. Jie paprasčiausiai gyvena 0savo skausmu, gėdydamiesi ir todėl slėpdami tikrąsias tokios savo kasdienybės priežastis. Bet juk yra ir kitokių atvejų, verčiančių gerokai pamąstyti, kuo gi žmogus besiskiria nuo gyvulio?..
- Dėkoju už pokalbį.
Kalbėjosi Irena ZUBRICKIENĖ
Vlado GESAIČIO nuotrauka:
- Saulius Pūras - Naujosios Ūtos pagrindinės mokyklos direktorius
2003 01 17
