Sunkiausia ginti... nepilnametį
Kai kas mano, jog advokato darbas - reikalaujantis bene mažiausiai Atsakomybės: gini kaip sugebi - vis tiek geras atlyginimas garantuotas. Tai ne beveik mintinai kodeksus privalančių žinoti, už kiekvieną procesinį pažeidimą tiesiogiai atsakingų tardytojų, prokurorų ar teisėjų darbas... Ar tokioms nuostatoms pritaria vilnietė advokatė Liudvika Meškauskaitė?
- Jokiu būdu su tuo nesutinku - advokatas dirba tikrai ne mažiau atsakingą darbą! Juk tam, kad galėtum tinkamai teisme atstovauti žmogui, turi tinkamai pasiruošti. O apie atlyginimą už darbą pasakyčiau taip: būtent teisėjai, mano nuomone, savo atlyginimams skiria per daug dėmesio. Ir tie jų atlyginimai, deja, nepriklauso nuo darbo kokybės. Beje, gydytojo profesija yra kur kas atsakingesnė nei teisėjo, tačiau medikas kažkodėl uždirba keleriopai kartų mažiau.
- Ar per jūsų darbo praktiką pasitaikė atvejų, kai pagal valdišką paskyrimą atsisakėte ginti konkretų asmenį?
- Apskritai advokatui draudžiama atsisakyti ginti žmogų, tačiau vieną kartą, prisipažinsiu, atsisakiau. Tai dėl to, kad mano dukra buvo dar visai maža, o vyriškis, kurį man skyrė ginti, buvo išžaginęs ir nužudęs mažametę mergaitę. Negalėjau jo ginti, nepajėgiau, buvau tam nepasiruošusi psichologiškai.
- O kokį nusikaltėlį sunkiau ginti - suaugusį ar dar nepilnametį?
- Nepilnametį. Nes su nepilnamečiu yra gerokai sunkiau "įeiti į kontaktą" - rasti su juo bendrą kalbą, užmegzti atvirą, nuoširdų pokalbį. Be to, slegia didžiulė atsakomybės našta, nes nuo to, kokį gynėją turės teisiamas nepilnametis, labai priklauso jo tolesnis likimas. Tačiau yra ir pliusų - nepilnamečiai, ypač teisiami pirmą kartą, nebando išsisukinėti, nemeluoja, nekuria fantastinių versijų, neverčia kaltės kitiems.
Kalbino Virginija GRIGALIŪNIENĖ
