Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Sekmadienio rytą vieną grybautoją vos neištiko šokas, kai vaikštinėdamas po Sausinės mišką (Užliedžių sen., Kauno r.) staiga pamatė moters lavoną. Niekuo nepridengtas nuogai išrengtos moters kūnas gulėjo maždaug už 150 metrų nuo kelio, vedančio Sargėnų link. Apie šiurpų radinį tuoj pat buvo pranešta policijai. Pareigūnai gana greitai nustatė nužudytosios asmenybę. Paaiškėjo, jog tai 39 metų Lapių seniūnijos gyventoja Dalė Čepkauskienė. Policijai neprireikė nė poros valandų ir jie savo rankose jau turėjo du įtariamuosius. 28 metų nuolatinės gyvenamosios vietos neturįs Džeraldas Jakobsonas ir penkeriais metais jaunesnis Sausinės kaimo gyventojas Evaldas Janavičius atsidūrė už grotų. Nors šių jaunų vyrų parodymai kiek skiriasi, vis dėlto jiedu neneigė vartoję smurtą prieš moterį, o paskui ją palikę miške numirti. Ar jie nukentėjėlę dar ir išniekino, paaiškės atlikus išsamius tyrimus, nes jau po pirminės lavono apžiūros teismo ekspertas pareiškė, jog moteriai padaryti sužalojimai būdingi išžaginimui. Įtariamieji tai neigia. Be to, kol kas lieka neaišku, ar šis nusikaltimas buvo planuotas iš anksto, ar kilo spontaniškai. Patvirtinta ir moters mirties priežastis. Ji mirė užspringusi krauju, nes per susidorojimą nusikaltėliai sulaužė smakrą ir skydinę kremzlę. Antradienį abu įtariamuosius teismas leido suimti 3 mėnesiams.
Nesėkminga viešnagė
Jau žinoma, jog šeštadienį Dalė Čepkauskienė (ją Lapių seniūnijos darbuotojai apibūdino kaip rimtą, ramią moterį, gyvenusią kartu su dukra ir jos šeima) viešėjo pas savo žento tėvus, gyvenančius Sausinės kaimo kolektyviniuose soduose. Čia vyko išgertuvės. Kuomet moteris susiruošė į namus, paaiškėjo, jog nėra kaip juos pasiekti. Viešnia tuo metu jau buvo gerokai prisivaišinusi. Kažkodėl šeimininkas Robertas neprašė likti nakvoti jo namuose... Tada pagalbon pasisiūlė neaišku kokiu būdu šioje vietoje atsidūrę E. Janavičius ir Dž. Jakobsonas. Robertas leido paimti jiems savo automobilį "Volkswagen Passat". Prie vairo sėdo E. Janavičius (jis patikino esąs blaivus), o kartu išvažiavo ir pats šeimininkas, jo viešnia bei Dž. Jakobsonas. Kaip viskas vyko pakeliui - dar labai neaišku, nes vėliau apklaustas Robertas pareigūnams daug naudos nedavė, nes tikino buvęs girtas ir visko neprisimenąs, o vaikinai laikėsi savos versijos. O ji tokia. Esą bevažiuojant staiga sugedo automobilis, todėl pykčio apimtas Robertas ėmė kaltinti E. Janavičių - esą jis kaltas dėl to, kad nutrūko kelionė. Tarp jų netrukus įsižiebė konfliktas, vyrai susimušė. Nukentėjo ir pats Robertas. Įtariamųjų teigimu, tuo metu keleivė pasigedo savo mobiliojo telefono ir vaikinus ėmė kaltinti vagyste. Šie puolė moterį mušti, o paskui, nutempę maždaug 100 metrų nuo įvykio vietos, paliko miške išrengtą. Kur padėjo nukentėjėlės drabužius ir kodėl taip padarė - kol kas šį ikiteisminį tyrimą kontroliuojantis Kauno apygardos prokuroras Vitoldas Gulevičius linkęs nutylėti, nes tai, jo nuomone, turės įtakos atliekant tyrimą, tačiau galima daryti išvadą, jog tokiu būdu nusikaltėliai bandė panaikinti nusikaltimo pėdsakus. Kol kas abu suimtieji įtariami nužudymu, tačiau prokuroro nuomone, ateityje jiems gali būti pateikta ir daugiau įtarimų.
Trumpa draugystė baigėsi už grotų
Abu suimtieji - praeityje po tris kartus teisti asmenys. E. Janavičiaus sugyventinė Gedvilė, su Evaldu turinti 9 mėnesių sūnų (ši pora dar augina ir penktus metukus beeinančią Gedvilės dukrą), pasakojo, jog su Džeraldu sugyventinis pažįstamas neseniai. Pastaruoju metu Dž. Jakobsonas dažnai užsukdavo į jų butą, kuriame jie gyvena su Evaldo tėvu, pasėdėdavo, pakalbėdavo, išgerdavo atsinešto alaus. Vyrukas esą neseniai pasiguodęs, jog jį paliko sugyventinė, o išeidama išsinešė jo televizorių...
Išėjo cigarečių...
Šeštadienį apie pietus Dž. Jakobsonas pasirodė vėl. Apie 15 valandą vyriškis nusprendė eiti į netoliese esančius kolektyvinius sodus. Jį palydėti bei nusipirkti cigarečių pasisiūlė ir Evaldas, pažadėjęs netrukus grįžti. Tačiau sugyventinio moteris nesulaukė, dėl to buvo priversta parašyti ne vieną žinutę į Džeraldo mobilųjį telefoną. Ji vis gaudavo atsakymus, jog Evaldas jau grįžtąs. Vakare, apie devintą valandą, į jos namus atvažiavo policija, o kartu - ir Robertas. Visi klausė, kur Evaldas... Vyriškio veide moteris pamatė mėlynę. Jis grasino šįkart Evaldą tikrai "pasodinsiąs" už tai, kad buvo jo sumuštas... Galiausiai moteris, užmigdžiusi sūnų, nuskubėjo į netoliese esančius šiltnamius, kuriuose glaudėsi Džeraldas. Namo parsivedė ne tik sugyventinį - kartu ėjo ir Dž. Jakobsonas. Gedvilė įtarė, jog kažkas atsitiko, tačiau vyrai nieko jai neaiškino, ramino, jog viskas gerai. Džeraldas kažkodėl pasiprašė nakvynės. Ryte į duris pasibeldė būrys pareigūnų - jie išsivežė abu... Tik vėliau Gedvilė sužinojo, kad buvo nužudyta moteris ir šiuo nusikaltimu įtariamas jos sugyventinis bei Dž. Jakobsonas. Gedvilė sakė netikinti, jog Evaldas galėjo tai padaryti, nes esą jis, kitą dieną sutiktas policijoje, neigė savo kaltę. Todėl ji labai nustebo išgirdusi, kad E. Janavičius prisipažino smurtavęs prieš nukentėjėlę... Moteris suka galvą, iš kur gauti pinigų ir pasamdyti advokatą, kad šis imtų derami ginti Evaldą. Šiuo metu nė lito neturinti moteris suvokia, jog tam reikės ne vieno tūkstančio...
Užsitarnavo kleptomano etiketę
Šių metų gegužę E. Janavičius buvo suimtas įtariant jį išžaginimu. Po dviejų mėnesių jis buvo paleistas į laisvę. Gedvilė guodėsi, jog iki tol turėjęs gerą darbą statybose, po suėmimo jį prarado. Neoficiali šeima verčiasi labai sunkiai - šiuo metu pragyvena tiktai iš vaikui skiriamų pašalpų. Kaimo gyventojai E. Janavičių apibūdino kaip kleptomaną. Esą jis negalėdavęs praeiti pro svetimą daiktą - tai apsiaudavęs svetimus batus, tai užsitempdavęs lauke padžiautus svetimus džinsus. Buvo pavogęs ir vieno gyventojo automobilį... Šio vyruko tėvai seniai išsiskyrę - Evaldas gyvena su tėvu. Motina su jauniausiuoju sūnumi išvykusi į užsienį. E. Janavičius turi dar du brolius, kurie sukūrę šeimas, gyvena atskirai. Vienas jų - kaimyniniame daugiabutyje. Su buvusia sugyventine Evaldas turi dar vieną vaiką.
Dabar turės pastogę
Apie Dž. Jakobsoną žinoma tiek, jog prieš kurį laiką jis gyveno Kaune, Vilijampolėje, turėjo sugyventinę. Su ja išsiskyręs prarado pastogę, todėl pernykštį pavasarį atklydo į Sausinę. Šiltnamių savininkas Albertas Dilius suteikė jam pastogę, o kartais - ir maistą. Už tai Džeraldas saugojo šiltnamius (čia jis buvo įsikūręs), kūrendavo krosnis. Darbdavys tikino nieko blogo apie jį pasakyti negalįs - nebent tai, jog vyrukas mėgo išgerti. Vėliau Dž. Jakobsonas į savo kambarėlį parsivedė moterį, iki tol gyvenusią kolektyviniuose soduose. Pastaruoju metu jiedu lyg ir buvo išsiskyrę.
