Nuo Beslano įvykių pradžios tuoj bus mėnuo, tačiau iki šiol dar neaiškus aukų skaičius. Rusijos generalinės prokuratūros teigimu, mokyklą užgrobę čečėnų teroristai buvo paėmę 1 156 įkaitus. Likę gyvi Beslano 1-osios mokyklos mokytojai sudarė savo sąrašus: juose - 1 370 žmonių, iš kurių 170 vaikų žuvo, o 100 prapuolė be žinios.
Sunku atpažinti savo vaikus
Generalinis prokuroras Vladimiras Ustinovas pareiškė, kad 242 žuvusiųjų asmenybės nustatytos, 84 kūnai dar neatpažinti, o 88 kūnų fragmentai laboratorijoje. 80 giminių jau davė kraujo, kad būtų atlikta DNR ekspertizė. Kiti šios procedūros atsisakė, nes iki šiol įsitikinę, kad jų vaikai ar artimieji gyvi. Tokia oficiali nuomonė. Beslane viskas atrodo kitaip. Daugelio motinų ir tėvų diena prasideda kelione į lavoninę ar Šiaurės Osetijos ligonines. Tos kelionės be rezultatų, tačiau žmonės ieško ir tikisi surasti. Mieste nėra jokios oficialios valstybinės įstaigos, kuri užsiimtų prapuolusiųjų paieška, nes tarnautojai priversti tikėti oficialia išvada, kad dingusiųjų nėra. O iš skausmo beveik išprotėję negali suprasti, kur jų vaikai.
Sakinos Mamajevos tėvas tvirtina, kad pats ant rankų išnešė sužeistą dukterį ir pasodino į visureigį, kuris važiavo į ligoninę. Bet mergaitės iki šiol neranda nei gyvos, nei mirusios. Beslane kalba, kad vieną negyvą mergaitę rado miške netoli Ingušijos, o 9-ajame kilometre - visą lengvąją mašiną su 5 vaikų lavonais. Prokuratūra šiuos gandus neigia ir pateikia patikrintus faktus. Iš tiesų kelios dienos po šturmo 3 gyvus vaikus atvedė šalia mokyklos gyvenusi senutė. Ji juos slėpė. Dvi dienas po mokyklos šturmo agurkų lauke pragulėjo ir 13-metė Zita Margijeva. Išbėgusi iš mokyklos mergaitė krito į agurkų lauką ir apsimetė negyva. Taip ji ir gulėjo, kol neteko sąmonės. Kažkas merginą rado ir atnešė į ligoninę. Ji atsigavo palatoje ir pamačiusi šalia sėdinčią mamą su baime paklausė: "Mama, mes mokykloje?" "Ne, Zitute, tu ligoninėje, viskas gerai". Iš pradžių atrodė, kad mergaitė nesužeista, tačiau motina sako, kas nepažįsta savo dukters - taip ji pasikeitusi. "Per tas kelias dienas mano mergaitė tapo visai kita, - sako Zitos mama Zalina Digurova. - Kalba tik pašnibždomis, negali pakęsti jokio triukšmo. Bijo, jei kas beldžiasi į duris, o pamačiusi gatvėje barzdotą vyrą ima drebėti".
Per visą tą sumaištį Marina Pak vos nepalaidojo svetimo vaiko. "Rasti mergaitę tarp gyvųjų jau nebeliko vilties, todėl nuvažiavau į Vladikaukazo lavoninę, - pasakoja Marina. - Atidarė šaldytuvus, ištraukė kūnus. Aš vaikščiojau, vaikščiojau ir staiga viena labai apdegusi mergaitė man pasirodė panaši į mano Ivetą. Apžiūrėjau dantis - lyg ir ji. Ir ūgis toks pat. Tiesa, plaukai pasirodė ne tokie, bet pagalvojau, kad degdami jie pasikeitė. Ir pasiėmiau kūnelį".
Namuose viskas buvo paruošta laidotuvėms. Stovėjo karstas. Moterys nurengė mergaitę, kūnelį ruošė užkasimui, nuėmė visus papuošalus. Ir tik pagal auskariukus Marina Pak suprato, kad tai ne jos duktė. O kai ją nuprausė, paaiškėjo, kad Marina teisi. Kūnelį nuvežė atgal į lavoninę.
Bijo naujo konflikto
Toks pat neaiškumas ir su teroristais. Oficialiai Generalinė prokuratūra teigia, kad iš 31 nukauto užpuoliko atpažinti 15. Šamilis Basajevas, kuris patvirtino, kad jis suorganizavo įkaitų grobimą Šiaurės Osetijoje, sako, kad rusai atpažino visus užpuolikus, tik nežinia, dėl ko tai slepia. Beje, čečėnų sukilėlių lyderis Aslanas Maschadovas pagrasino, kad Šamilis Basajevas, pasibaigus karui, turės stoti prieš teismą.
Atpažinti nukautų teroristų kūnus prokurorams padeda vienintelis gyvas likęs ir sulaikytas čečėnų kovotojas Nurpaši Kulajevas. Jis parodė ir vieno gaujos lyderio, slapyvardžiu Magas, lavoną ir sakė, kad jis buvo nušautas pačioje šturmo pradžioje. Ingušijos milicijoje tvirtinama, kad Magas - tai vienas iš Basajevo artimų žmonių, ingušas Magomedas Jevlojevas. O šiomis dienomis eteryje vėl girdisi Mago balsas. Bet tai gali būti daroma tyčiomis, kad sumaišytų pėdsakus. Prokuratūra teigia, kad atpažintas ir gaujos vadeivos Pulkininko lavonas. Tai Ruslanas Chučbarovas iš Čečėnijos. Bet sklinda ir kitokios žinios. Pasakojama, kad Pulkininkas nebuvo pats vyriausiasis. Jis tik garsiai išsakydavo kažkieno tyliai duodamus įsakymus. Ir tas kažkas mokyklą paliko dar iki šturmo. Kad atitrauktų dėmesį, buvo specialiai iš granatsvaidžių apšaudytas Beslano administracijos pastatas. Jame buvo įkaitų išlaisvinimo štabas. Kilo sumaištis, per kurią tikrasis teroristinio akto vadas pabėgo. Pats Š. Basajevas sako, kad tai buvo pulkininkas Orstchojevas.
Prokurorai galbūt bijo įvardyti visus teroristus, kad neįsižiebtų dar vienas konfliktas - tarp osetinų ir ingušų. Tarp nukautų daugiausia čečėnai ir ingušai. Nekalbama ir apie tai, ką banditai darė su įkaitais. Ligoninėse ne vienas lavonas su perpjauta gerkle, moterims nupjautos krūtys, ausys, nosys. Šiuo metu Vladikaukaze dirba Rusijos Dūmos sudaryta komisija teroro aktui Beslane ištirti. Jos pirmininkas Aleksandras Toršinas patvirtino, kad tarp užpuolikų būta kalinių, nuteistų ilgus metus kalėti Rusijos kalėjimuose, tačiau paleistų pirma laiko. Jis žadėjo išsiaiškinti, kas parašė "tiems išsigimėliams" teigiamas charakteristikas ir paleido į laisvę.
Komisija apklausia ir liudytojus. Praėjusią savaitę mieste įrengtos specialios dėžės, į kurias gyventojai meta savo pranešimus ir siūlymus. Kol kas gauta per 30 laiškų, bet beveik visi jie anoniminiai. Komisijai galima paskambinti ir specialiu telefonu.
Pavyzdys - dispečerį nužudęs ingušas
Žurnalistai, apsilankę Ingušijoje ir Osetijoje, patvirtino, kad padėtis ten labai įtempta. Žmonės sudirgę, bet kurią minutę pasiruošę kerštui. Dauguma prisimena ir pavyzdžiu laiko Vitalijų Kalojevą, kuris už per lėktuvo katastrofoje žuvusią savo šeimą peiliu subadė, jo manymu, katastrofos kaltininką skrydžių dispečerį. V. Kalojevas kilęs iš Šiaurės Osetijos. Jo kaimas Čermenas yra pasienyje su Ingušija. Subyrėjus Sovietų Sąjungai, kaimą ėmė puldinėti ingušai, reikšdami pretenzijas į teritoriją, iš kurios juos išvijo J. Stalinas. Čermenui apginti tiek V. Kalojevas, tiek kiti tautiečiai griebėsi ginklo. Tad smurtas tapo kasdienybe. Vėliau V. Kalojevas, ieškodamas darbo, atsidūrė Ispanijoje. 2002-ųjų vasarą žmona Svetlana su dviem vaikais iš Maskvos lėktuvu "Tu-154" išskrido į Barseloną. 11 000 metrų aukštyje virš Bodeno ežero - prie Vokietijos iš Šveicarijos sienos - "Tu-154" susidūrė su "Boeing 757". Žuvo visi - abiejų lėktuvų įgulos ir keleiviai. V. Kalojevas buvo pirmasis iš žuvusiųjų artimųjų, atvykusių į nelaimės vietą. Jis atrodė toks ramus, kad policininkai laido jam apžiūrėti ir atitvertas vietas. Vitalijus pats surado ir savo mylimą dukterį Dianą: jos lavonėlis buvo įstrigęs medyje.
Giminaičiams V. Kalojevas pasakė, kad jo gyvenimas baigtas. Pagal osetinų paprotį dėl gedulo vyrai neskuta barzdos 40 dienų. Vitalijus nesiskuto metus. Žuvusiesiems jis pastatė paminklą ir ruošėsi pats apsigyventi kapinėse. Giminės nuo to atkalbėjo. Tada V. Kalojevas ėmėsi dispečerio paieškos. Vasario 24-ąją jis nuėjo į Peterio Nielseno namus ir tą naktį budėjusį dispečerį nužudė vienu peilio dūriu. Šeimą praradęs vyras tapo ir teisėju, ir budeliu. Nors osetinams nėra būdingas kraujo kerštas, bet bijomasi, kad Beslane pasekti savo tėvynainio pavyzdžiu gali ne vienas.
- Ar girdėjai, ką sakė Putinas? - pro tvorą ingušas Magometas rėkia osetinui Alanui. Abu jie gyvena Čermeno kaime. - Putinas sakė, kad tie, kurie kerštaus, taps teroristų pagalbininkais.
- Klausyk rusų, tai tikrai teroristu tapsi, - atsako Alanas.
- O prisimeni, 1990-aisiais, kai mūsiškiai pjovė osetinus, aš tave išgelbėjau? Atsistojau prie tavo namo ir neleidau papjauti, - savo lenkia Magometas.
- O kai 1992-aisiais osetinai degino ingušus, aš neleidau sudeginti tavo namų, - lyg ir švelnėja Alano balsas, bet tuoj susigriebia. - Tik jūsų vaikų nepjovėme.
Churikau, Malgobekas, Čermenas, kiti kaimai tiek Ingušijoje, tiek Osetijoje - kalnuose. Siauros gatvelės, kalnų keliukai. Ant rodyklių - užrašai rusų kalba, bet vaikai rusų kalbos nemoka. Imperija čia ir baigiasi. Čia vahabitų teritorija. Žmonės skundžiasi, kad jie čia gyvena vos ne panašiai kaip teroristų užgrobti Beslano mokykloje.Vandentiekis išdžiūvo prieš 12 metų, elektros nėra, darbo jokio. Tik ginklą į rankas ir - plėšikauti.
Karas nesibaigia
Po įkaitų dramos Šiaurės Osetijoje Rusijos vadovų paskelbtas karas su terorizmu gali tapti nauja Maskvos kampanija prieš Kaukazo nepriklausomybę.
Čečėnijos pietuose Rusijos teisėsaugos institucijos ieško Š. Basajevo ir sukilėlių lyderio A. Maschadovo. Apžvalgininkai pareiškė nuogąstavimą, kad Rusija čečėnų sukilėlių lyderių persekiojimo operaciją gali perkelti į Gruzijos Pankisio tarpeklį. Rusijos pareigūnai giriasi ir sėkminga operacija Dagestane, per kurią nukovė mažiausiai 7 Š. Basajevo bendražygius. Per susirėmimą žuvo ir du Rusijos sukarinto milicijos dalinio kariai. Dar po poros dienų nežinomi asmenys nušovė Dagestano Buinaksko miesto kriminalinės milicijos vadovą. Maždaug pusšimtis čečėnų maištininkų užpuolė rytinėje Čečėnijos dalyje esantį Alerojaus kaimą. Žuvo 4 Rusijos kariškiai. Žodžiu, kovos ir žudynės Kaukaze nerimsta.
