Irena ZUBRICKIENĖ
Kai po didelių vargų pagaliau atsiranda galimybė geriau gyventi, likimas pamėtėja naują bėdą. Šis liaudies išminties krislas gerai suprantamas jaunai gausiai Kemfertų šeimai, gyvenančiai Suvalkijoje. Gavusi gyvenamąjį namą, kurį padovanojo Lietuvos vargstančių šeimų rėmėjas ir gelbėtojas vokietis Gerhardas Jozefas Karlas, krikščioniškosios labdaros organizacijos "Solidarity" narys, šeima priversta išgyventi naują nelaimę - šeimos galvos darbingumą atėmusią sunkią traumą.
Koją sumaitojo sraigtas
Kazlų Rūdos savivaldybės Jankų kaimo (Marijampolės apskr.) gyventojas Valdas Kemfertas (27 m.) praėjusių metų rugsėjo 13-ąją dirbo pas gretimo Būdelės kaimo ūkininką Romualdą. Valdui ūkiniame pastate reikėjo krauti atvežtus grūdus į grūdų valymo mašiną. Darbininkas juos sėmė kastuvu ir mėtė į elektra varomą transporterį. Pastate Valdas buvo vienas. Vienu momentu darbininkas slystelėjo ir, neišlaikęs pusiausvyros, visu kūnu loštelėjo atgalios, o jo kairioji koja pateko į sraigto grandinės gniaužtus.
- Jaučiau didžiulį skausmą, bet sąmonės nepraradau, - pasakojo Valdas. - Veikiantis transporteris koją traukė vis daugiau, todėl aš, ne savu balsu šaukdamasis pagalbos, stengiausi iš visų jėgų abiem rankom koją laikyti per kelį ir šitaip priešintis. Niekas manęs neišgirdo, nes transporteris ūžė kaip žvėris, tai aš tą mechanizmą daužiau kastuvu. Laimei, negavęs grūdų jis netrukus pradėjo tarsi springti ir sustojo.
Valdas puikiai prisimena: kol dar kojos buvo neišsivadavęs iš sraigto grandinės, jis girdėjo lūžinėjančius savo kaulus, bet apie patį blogiausią - žūtį - negalvojo. Galiausiai atbėgęs ūkininkas išjungė galingą arpą ir, pamatęs, kas atsitiko, atnešė Valdui peilį. Nelaimėlis pats išsipjaustė batus ir kelnes, kad kuo mažiau pasipriešinimo jėgos būtų, ir sukinėdamas lupte išlupo savo koją iš mechanizmo. Žiauriai sumaitota galūnė buvo neklusni: anot Valdo, sudraskyta sukinėjosi lyg be kaulų. Vyras tą pačią minutę susitaikė su mintimi, kad kojos jis jau neturi...
Nedarbingas, bet be darbo negali
Įvykį pradėję tirti pareigūnai neslėpė, kad į bėdą patekęs Valdas buvo arti mirties - juk arpas galėjo įtraukti ne tik koją, bet ir visą itin smulkaus sudėjimo darbininką. Iš pradžių tyrėjai, pasikalbėję su medikais, buvo sakę, kad nelemta trauma Valdui baigsis kojos dalies amputacija. Laimei, tai buvo tik pirmosios prognozės. Paaiškėjo, kad vyrui smarkiai sutrinti keli blauzdos kaulai ir audiniai. Medikai suteikė Valdui vilties, kad po ilgo gydymosi jis turėtų atgauti kojos stiprumą ir pajėgti vaikščioti.
Iš Marijampolės ligoninės į namus Valdas sugrįžo, kaip jis sako, su geležine koja - blauzdą perveriančiais specialiais geležies įtvarais, kurie matyti išorėje, sutvirtinta koja. Šitaip jis - iki šiol. Kurį laiką vyras, pakilęs iš lovos patalo, vaikštinėjo su ramentais, o pastaruoju metu po kelias valandas pažingsniuoja jau ir be jų - pratinasi ir tyrinėja kojos stiprumą. Galūnė dažnai sutinsta, kartais iš po odos prasiveržia pūliai, o įkyrus ir alinantis skausmas - Valdo kasdienybės palydovas, negalimas be nuskausminamųjų vaistų. Kuo baigsis sumaitotos kojos gydymas, prognozuoti dar anksti - pirmiausia ligoniui reikia išsivaduoti iš geležinio įtvaro.
Valdas, dėl sunkios kojos traumos ilgam praradęs darbingumą, be darbo sėdėti negali - ne toks jis žmogus. Beje, užaugintas ne tėvų, o globėjos. Anksčiau jis uždarbiaudavo pas ūkininkus, nesibaidydamas jokios veiklos - mėždavo kiaulides ir karvides, triūsdavo prie šieno ar lauko darbų, grūdų sandėlyje. Auksarankis vyras pats remontavosi padovanotą namą, pats dažė nuosavos pastogės kiekvieną plotelį, kalė, klijavo, virino. Jau būdamas traumuotas įdėjo naujas namo duris, sukalė prausyklės spintelę, atliko smulkesnių darbų.
- Vienas ūkininkas, pamatęs, kad aš jau vaikštinėju, nors ir šlubčiodamas, atėjęs siūlė dirbti pas jį, - pasakojo Valdas. - Bet dabar aš jau gudresnis ir atsargesnis - domina ir darbo sąlygos, kad neužkrėsčiau kojos nešvarumais, ir atlygis, nes už menkutę išmaldą - duotus 10 litų per dieną - aš tikrai nebedirbsiu. Dabar man svarbu ir aptarti darbo saugumo sąlygas, kad nebūtų taip, kaip buvo rugsėjį.
Ikiteisminis tyrimas dėl dirbant patirtos V. Kemferto traumos, atliktas Kazlų Rūdos policijos pareigūnų, jau nutrauktas nenustačius nusikaltimo sudėties. Dabar Valdui jau apmaudu, kad, duodamas parodymus, suko galvą, kaip neįklampinti savo darbdavio, ir kai kuriuos niuansus nutylėjo. Iš pradžių Valdas tikėjosi, kad ūkininkas, kurio pastogėje atsitiko nelaimė, jam kiek galėdamas padės materialiai, tačiau darbar jau pajuto, kad buvęs darbdavys buvusio samdinio net šalinasi. Matyt, vadovaujasi tyrėjų išvada, kad jo kaltės dėl paslydusio nelaimėlio nėra...
Varguolių dalia - nuo mažens
Patirta kojos trauma, suvaržiusi tinginiauti nelinkusio Valdo galimybes dirbti ir užsidirbti tiek, kad užtektų jo aštuonių asmenų šeimai, - ne vienintelė nesėkmė jo gyvenimo nelaimių virtinėje. Bėdos - Valdo palydovės nuo mažumės. Jo tėvas žuvęs, o mama gyvena gretimame rajone, tačiau šiltų jausmų sūnus jai nejaučia. Mat gimdytoja Valdą pagimdė būdama girta, ir moteriai nebuvo leista kūdikį pasiimti, o vėliau mažylis taip ir liko užmirštas. Motina greitai neteko motinystės teisių, nes pasidavė alkoholiui. Po kurio laiko Valdu pradėjo rūpintis globėja, užauginusi ir daugiau beglobių vaikų.
Mokydamasis Kazlų Rūdos specialiojoje internatinėje mokykloje, Valdas susipažino su bendramoksle ir bendraamže Ilma, kuri po penkerių draugystės metų tapo jo žmona. Šiandien sutuoktiniai augina 6 vaikučius: pusantrų, 8 bei 9 metų sūnus ir 7, 2 metukų bei dar tik kelių mėnesių dukras. Gausi šeimyna neišsiverstų be svetimųjų pagalbos, nes padėti galinčių artimųjų ji neturi. Valdas pažįsta tik du savo brolius iš keturių, apie kuriuos žino, tačiau su jais nebendrauja, nes kartu neaugo, ryšiai neatsiradę, požiūriai skirtingi. Ilma užaugusi 12 vaikų šeimoje, turi mamą, su kuria bendrauja, tačiau padėti savo vaikams moteris neišgali.
- Mums labai padeda visada varguoliams neabejinga Kazlų Rūdos "Carito" organizacijos atstovė Renata Andriušienė, taip pat Kaune, Žaliakalnyje, dirbantis kunigas Vytautas Grigaravičius, kurį užaugino ta pati moteris, kaip ir mane, kiti geraširdžiai žmonės, - pagarbiai vardino Valdas savo geradarius. - Tačiau dabar, kai nebėra jokių pajamų už mano darbą, kartais tenka pasukti galvą, kuo valgydinti vaikus.
Vokietį vadina stebukladariu
Didžiausią padėką Ilma ir Valdas Kemfertai jaučia jau minėtam vokiečiui Karlui. Tarptautinės katalikų bendruomenės "Solidarity" narys Lietuvos daugiavaikes šeimas traukia iš skurdo jau 12 metų ir jas parėmė turtu už daugiau nei 2 milijonus litų. Karlas įsitikinęs, kad ne pašalpos maistui paskatins varguolius pakilti, o suteiktas būstas. Jis tai ir daro. Marijampolės apskrityje geradarys pagelbėjo jau 38 daugiavaikėms šeimoms, o dar keturioms jau pasiruošęs nupirkti būstus.
Kemfertų šeimyna irgi pateko į Karlo ir jo pagalbininkų akiratį. Svarbiausia sąlyga žmonėms, kuriems padeda vokietis Karlas, - nepiktnaudžiauti alkoholiu ir nevengti darbo. Valdas ir Ilma Kemfertai, kartu gyvenantys 10 metų, iki pernai pavasario, anot pačių, kaip čigonai kraustėsi per šešias vietas. Vis reikėdavo išeiti, nes arba būdavo nepakenčiamos gyvenimo sąlygos, arba ateidavo laikas išsikraustyti šeimininkams staiga panorėjus. Pastaruoju metu Kemfertai, gyveno Kazlų Rūdoje, vieno kambario bute be jokių patogumų. Pernykštį kovą Karlas nupirko šiai šeimai namą Jankų gyvenvietėje. Čia jau gimė Kemfertų jauniausioji atžalėlė Milena.
- Tai, ką daro Karlas, verta stebuklo vardo, - vienas per kitą dėkingai kalbėjo abu Kemfertai. - Mums įduota meškerė, o žuvies turime pasigaudyti patys. Tik va, šita netikėta trauma vėl mus bloškė atgalios, pasidžiaugusius vos pusmetį. Labai tikimės, jog gal po kokių metų visiškai sugijusi ir atsigavusi koja nebetrukdys ieškotis rimtesnio darbo, kad mūsų šeimyna turėtų stiprų ir pajėgų šeimos maitintoją.
Rolando ŠMIGELSKIO nuotr.:
- Valdas Kemfertas - šešis mažylius auginančios šeimos tėvas, įvarytas į kampą po traumos darbe
- Mechanizmo sumaitota koja dabar kol kas "geležinė" - su įtvarais
- Gausi šeimyna laukia, kada tėtis vėl galės dirbti ir palepinti vaikus (fotografuojant sūnelis Oridijus miegojo)
