Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Praėjusį sekmadienį pagaliau baigėsi Vadžgirio kaime (Šimkaičių sen., Jurbarko r.) gyvenusių sugyventinių Gražinos Norkienės (38 m.) ir ketveriais metais jaunesnio Danijano Paulausko šeimyninė drama. Po aštraus konflikto Danijanas stipriai sumušė daugiau nei 10 metų kartu su juo gyvenusią draugę, o kai vėliau pamatė, jog ši nebegyva, grįžo namo ir užsinėrė mirties kilpą. Našlaičiais liko du poros mažamečiai vaikai - aštuonerių Audrius ir septynerių Liveta. Juos priglaudė Batakiuose gyvenanti senelė - Danijano Paulausko mama...
Kalčiausias - alkoholis
Apie šių dviejų žmonių gyvenimą teko prisiklausyti įvairių nuomonių. Vieni karčių žodžių negailėjo Gražinai, kaip nesugebėjusiai dorai gyventi, pernelyg pamėgusiai stikliuką, nemokėjusiai elgtis su pinigais, kiti, ypač moterys, buvo linkę ją užjausti, prisiminė ir gerąsias šios moters savybes. Deja, niekas neginčijo, jog keturių vaikų motinos (du iš jų jau beveik suaugę ir šiuo metu gyvena su tėvu - pirmuoju Gražinos vyru) gyvenimą sužlugdė alkoholis...
Pamatęs, ką padarė - pasikorė
Praėjusią savaitę Danijanas grįžo namo nusipirkęs paltį lašinių. Vyriškis dirbo miške, maždaug už 5 kilometrų nuo namų, todėl pietums būtinai reikėjo įsidėti valgio, o bryzas lašinių ir kelios riekės duonos pietums tiko labiausiai. Deja, Gražinos dėka paltis "ištirpo" tą pačią dieną. Mat Danijanui išėjus į darbą, sugyventinė juos greitai išmainė į pilstuką. Nors už tai gavo nuo jo į kailį, kitą dieną vėl darė tą patį - panašiai, kaip ir visą bendrą jų gyvenimą... Sekmadienį jiedu abu girtavo. Kai sugyventinis užmigo, prieš tai už girtavimą ir maisto bei pinigų tempimą iš namų paauklėta Gražina ištraukė iš jo kišenės 10 litų, nusipirko butelį pilstuko ir vedina abiem mažamečiais vaikais nužingsniavo į Lapgirių dvarą. Jis kitados priklausė vokiečiui, tad dabar žmonės samprotauja, jog jeigu šeimininkas atsikeltų, iškart numirtų antrąsyk... Dvaro pastatai dar neblogai išsilaikę, tačiau apleisti, o juose gyvena nemažai šeimų. Kaip bebūtų gaila, dauguma jų nuolat girtauja. Viena šio dvaro gyventoja vėliau visai atvirai prisipažino, jog jiems nieko kito nebelieka, kaip tiktai alkoholyje skandinti depresiją, kurią sukelia bedarbystė ir skurdas... Taigi atėjusi į dvarą ir išgėrusi atsineštąjį butelį, jau vakarėjant Gražina susirinko vaikus ir išėjo namo. Tiesiai per laukus iki jos trobos būtų maždaug pora kilometrų. Kol Gražina girtavo su bendraminčiais, vienas jos šeimos draugas nuėjo pas Danijaną. Prikeltas iš miego vyriškis nepagailėjo ant gyvatės užpiltos samanės. Ištuštinę likučius, jiedu pasuko dvaro link... Pakeliui sutiko grįžtančią Gražiną. Danijanas buvo įpykęs, todėl ėmė ją mušti, spardyti. Paskui keliu smogė jai į paširdžius. Ši sukniubo ir neatsikėlė. Visa tai matė vaikai - jie klykė iš siaubo... Palikęs laukuose gulėti dejuojančią sugyventinę, vedinas vaikais, Danijanas atėjo į dvarą. Grįždamas namų link pamatė, jog ši jau nebegyva, todėl pakeliui užsuko pas vieną moterį ir iš jos paskambino policijai. D. Paulauskas nieko neslėpdamas prisipažino nužudęs savo vaikų motiną. Tada parvedė mažuosius namo, paguldė miegoti, o pats ėmė rašyti atsisveikinimo laišką, kuris buvo skirtas motinai. Danijanas pripažino savo kaltę, prašė jam atleisti ir gražiai palaidoti Gražiną... Galiausiai ant spintos durų užsimetė virvę ir užsinėrė kilpą. Kai į namus atvažiavo policijos pareigūnai, Danijanas jau buvo negyvas...
Motina sugriovė vaikų gyvenimus
Žinia apie tragišką motinos mirtį gerokai nuliūdino 20-metį Gražinos Norkienės sūnų Donatą. Sužinojęs, jog motina nebus šarvojama, o tiesiai iš morgo išvežta į kapus (beje, abu sugyventinius sutiko palaidoti D. Paulausko artimieji), žadėjo aplankyti jos kapą. Vėliau, kai turės pinigų... Vis dėlto vaikino močiutė Ona Bronislava Norkienė mano, jog dabar Donatas galės gyventi ramiai - jis nebus tampomas į kelias puses, nereikės bėgti iš motinos namų pas tėvą, nereikės vykdyti jos nurodymų nieko tėvui nepadėti, jo nekęsti...
Donatas ir metais jaunesnė jo sesuo Diana, šiuo metu besimokanti Smalininkuose, Gražinos Norkienės vaikai iš pirmosios santuokos. Po tėvų skyrybų Diana kategoriškai pareiškė gyvensianti su tėvu ir pati parėjo į buvusius namus. Beje, buvusius sutuoktinius skyrė tiktai kaimo vieškelis - po ištuokos Gražina įsikūrė savo tėvo namuose, o buvęs vyras Kazimieras Norkus ir toliau liko gyventi pas motiną. Kurį laiką Gražina gyveno su Jonu K., paskui susirado kitą sugyventinį - D. Paulauską. Su pastaruoju susilaukė dar dviejų vaikų. Kaimo žmonės tikino, jog G. Norkienė galėjo būti pagimdžiusi iš viso apie 14 vaikų. Deja, kai kurie jų mirė dar motinos įsčiose, kiti - paleisti į pasaulį. Bent vieną atvejį, sukrėtusį visą apylinkę, papasakojo Lapgirių dvaro gyventojai. Esą prieš kelerius metus mirė vos gimęs Gražinos ir Danijano kūdikis. Kūnelį kažkas parvežė į namus, tačiau tėvams buvo svarbiau išgerti, todėl jie užkėlė karstelį ant spintos ir išėjo. Apsvaiginti alkoholio namo negrįžo beveik savaitę, visiškai pamiršdami karste gulėjusį kūdikį. Kadangi buvo vasara, birželio mėnuo, kūnelis greitai iro skleisdamas baisų kvapą. Į sugyventinių namus užėjusi kaimynė suprato, kas čia dedasi, todėl pasileido ieškoti girtaujančių tėvų. Vis dėlto kūdikį teko laidoti seneliams - Danijano tėvams... Donatas pripažino, jog motina jam sugadino visą gyvenimą, todėl dabar jis nieko neturįs - nei išsilavinimo, nei specialybės, nei menkiausio turto... Būtent tiktai gimdytojos dėka patyrė daug skausmo, ašarų ir... kraujo. Mat motina ir patėvis jį dažnai mušdavo. Ramaus ir lėto būdo vaikinas prisipažino puikiai atmenąs, kuomet būdamas maždaug penkerių metukų, lietui lyjant ar sningant, būdavo verčiamas motinos ir patėvio eiti į miestelį parnešti pilstuko. Iš pradžių, nors ir labai bijodavo tamsos, šiuos paliepimus vykdydavo, tačiau jei nepaklusdavo - buvo skaudžiai mušamas... Nors vaikas prašydavo motinos negerti, šį jį apšaukdavo, iškeikdavo bjauriausiais žodžiais ir liepdavo dingti...
Buvęs vyras pasirinko teisingą sprendimą
Nieko gero apie buvusią marčią negalėjo pasakyti ir O. B. Norkienė (beje, antrasis šios moters vyras, kurio jau nėra gyvo, buvo būtent marčios tėvas). Jos teigimu, Gražina pradėjo girtauti dar jaunystėje. Esą jau po vestuvių, kuomet sūnus su žmona išsikėlė gyventi į Jurbarką, Gražina (tuo metu ji dirbo dažytoja) ėmė išgėrinėti su draugėmis. Kuo toliau, tuo labiau linko į alkoholį. Dėl girtavimo, šlaistymosi su svetimais vyrais jaunoje šeimoje vis dažniau kilo nesutarimai. Kuomet Kazimieras suprato, jog taip toliau gyventi negalima, su Gražina išsiskyrė... O. B. Norkienė pripažino, jog šis sūnaus žingsnis buvo tikrai teisingas. Danijanas Paulauskas pasielgė kitaip. Močiutės manymu, jis taip pat galėjo pasekti jos sūnaus Kazimiero pėdomis...
Kaimo gyventojų teigimu, girtavo ne tik Gražina - alkoholį mėgo ir Danijanas. Tačiau jis turėjo nuolatinį darbą, rūpinosi namais ir vaikais, skaudžiai išgyveno matydamas, kaip sugyventinė iš namų neša ir į pilstuką maino vertingesnius daiktus, bulves, lašinius, surinktas miško gėrybes... Deja, jam savo antrosios pusės išauklėti nepavyko, nors ir stipriai ją mušdavo.
Šalia blogų įpročių - gerosios savybės
Šimkaičių seniūnijos seniūnė Elena Šileikienė tikino gerai žinojusi šios neoficialios šeimos, kuri buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą, gyvenimą. Esą kartu su socialiniais darbuotojais ji ne kartą lankėsi Gražinos ir Danijano namuose. Radusi girtą šeimininkę gąsdino paimsianti vaikus ir išvešianti juos į globos namus. Moteris verkdama žadėdavo susitvarkyti, negerti. Esą iš tiesų sugyventinių namuose visada būdavo randama maisto atsargų. Gražina savo vaikus mylėjo - stengėsi juos švariai rengti, normaliai maitinti. Ir esą iš mokyklos, kurioje mokėsi mažieji, seniūnija negaudavo jokių nusiskundimų, todėl seniūnijos darbuotojai neskubėjo atplėšti vaikų nuo jų motinos ir tėvo... Kuomet Gražina būdavo blaivi - tvarkydavosi namuose, gamindavo valgį, grybaudavo, uogaudavo. Dalį miško gėrybių parduodavo, kitas užsikonservuodavo žiemai... Gaila, kad ši moteris visiškai nemokėjo elgtis su pinigais. Beje, ji neslėpdavo savo silpnybių ir atvirai prisipažindavo esanti girta, jeigu tokios būklės ją užklupdavo socialiniai darbuotojai. Seniūnė tikino, jog pernykštę žiemą kartu su Jurbarko rajono meru lankydamasi Gražinos namuose, rado ją kieme pjaunančią malkas. Moteris buvo sušalusi, suvargusi - tiek merui, tiek jai pačiai jos labai pagailo... Na, o kad prieš moterį keldavo ranką jos sugyventinis - niekam nebuvo paslaptis. Jis niekam nesiskundė, nebandė prašyti pagalbos, teismą sugyventinei surengdavo pats. Deja, tai negelbėjo ir moters įpročių nekeitė...
