Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Tie, kuriems bent kartą (nesvarbu, nukentėjusiųjų ar kaltinamųjų vaidmenyje) teko susidurti su teismo medicinos ekspertais ir teisėsaugos pareigūnais, žino, jog nuo teismo medikų išvadų tiesiogiai priklauso, kaip įvykiai rutuliosis toliau: ar dėl padaryto nusikaltimo bus keliama baudžiamoji byla, ar, parašius formalų nutarimą, jog "nėra nusikaltimo sudėties", visa surinkta medžiaga atsidurs apdulkėjusiose archyvo lentynose.
Dėl teismo medicinos ekspertų pateiktų išvadų dažnai kyla nesusipratimų. Ypač tuomet, kai tos išvados - nelauktos, netikėtos, sukeliančios visuomenėje platų rezonansą.
Ekspertė buvo išteisinta
Neseniai Aukščiausiasis Teismas padėjo tašką Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie SAM (dabar ši įstaiga vadinasi kitaip - Lietuvos teisės universiteto Teismo medicinos institutu) teismo medicinos ekspertės Valytės Girenkienės baudžiamojoje byloje. Tiesa, tasai "taškas" Vilniaus pirmajame apylinkės teisme jau buvo "padėtas" pernai gegužę, bet priimtą išteisinamąjį nuosprendį prokuratūra apskundė.
V. Girenkienė buvo kaltinama tarnybos pareigų neatlikimu dėl nerūpestingumo. Penkerių metų darbo stažą chemijos laboratorijoje turėjusi darbuotoja gavo užduotį atlikti namuose mirusio vilniečio Arvydo G. kraujo ir vidaus organų cheminius tyrimus, kad išsiaiškintų, ar juose nėra nuodingųjų medžiagų. Remdamasi tyrimo duomenimis ekspertė pateikė išvadą, kad tiriamuose objektuose yra etilenglikolio. Vyriškio autopsiją atlikęs teismo medicinos ekspertas J. Plenta, gavęs tokį atsakymą, prokuratūrai pranešė, kad Arvydo G. mirties priežastis - apsinuodijimas etilenglikoliu. Kilo didelis ažiotažas, mat iškart buvo pamanyta, jog su stambiu verslininku susidorojo konkurentai. Dėl Arvydo G. mirties prokuratūroje nedelsiant buvo iškelta baudžiamoji byla.
Tačiau tuo, jog Arvydas G. buvo nužudytas, niekaip negalėjo patikėti net ir jo artimieji. Svarbiausia, kad prieš mirtį vyriškis jautėsi visai ne taip, kaip turėtų jaustis tokio stipraus nuodo pavartojęs žmogus - jis nesiskundė silpnumu, pykinimu, kitais apsinuodijimui būdingais negalavimais, o mirė staiga, įėjęs į vonios kambarį.
Kilus ir daugiau klausimų, miesto apylinkės prokuratūra priėmė nutarimą ekshumuoti mirusiojo palaikus ir teismo medicininį tyrimą pakartoti. Šįkart nuodingųjų medžiagų velionio organizme jau ieškojo ne Lietuvos ekspertai, o kolegos iš Ukrainos. Jie pateikė kategorišką išvadą, kad Arvydo G. kraujyje ir vidaus organuose etilenglikolio nėra.
Nustačius, kad tikroji Arvydo G. mirties priežastis - ūmus širdies veiklos sutrikimas, jo nužudymo bylą prisiėjo nutraukti. Tačiau byla buvo iškelta neteisingas išvadas pateikusiai ekspertei V. Girenkienei.
Ši nuolat tvirtino nesijaučianti kalta, nes, atlikdama minėtą tyrimą, teigė elgusis taip, kaip reikalauja ekspertizių darbo instrukcijos bei nuostatai. Kad tiriamojo kraujyje ir kituose vidaus organuose yra etilenglikolio, esą parodė dujinio chromatografo masės spektrometro tyrimas. Drauge ekspertė atkreipė dėmesį, jog toksikologijos laboratorijoje nėra tobulos analitinės aparatūros, kuria gali pasigirti kolegos iš Ukrainos, todėl esą ir nebuvo galimybės pritaikyti kitas, papildomas, tyrimų metodikas.
Ekspertės darbą tyrusi specialistų komisija pripažino, jog V. Girenkienė etilenglikolį identifikavo tik vienu metodu, nors literatūroje aprašyti keli identifikavimo metodai. Tačiau paaiškėjo, kad tuo laiku kitu metodu atlikti minėtą tyrimą nebuvo galima, nes laikinai neveikė tokiam tyrimui atlikti reikalingas prietaisas.
Taigi, teismo nuomone, V. Girenkienei pateikti kaltinimai, kad ji savo pareigas atliko netinkamai dėl nerūpestingumo bei aplaidumo, nepasitvirtino ir ji buvo išteisinta. V. Girenkienė toliau darbuojasi toksikologijos laboratorijoje.
Daug ką lemia finansai
Pasak Teismo medicinos instituto direktoriaus Alvydo Pauliukevičiaus, teismo medicinos ekspertų darbo kokybė priklauso ne tik nuo specialistų kvalifikacijos, turimų žinių ir praktinės patirties, bet nemaža dalimi ir nuo laboratorijose naudojamos medicininės technikos, aparatūros lygio. Visa tai brangiai kainuoja, o finansų šioms reikmėms ilgą laiką nebuvo skiriama nė lito. Džiugu, anot direktoriaus, kad pastaruoju metu į šias opias problemas Vyriausybė pagaliau atkreipė dėmesį... Tiesa, skiriamų lėšų kol kas nepakanka įsigyti aukščiausio lygio šiuolaikiškai įrangai, kokia naudojasi kaimyninėse užsienio šalyse dirbantys kolegos.
Kita didelė bėda, anot direktoriaus, yra ta, jog vis dar trūksta gerų specialistų - teismo medicinos ekspertų. Anksčiau Medicinos fakulteto studentai nori nenori turėdavo atidirbti paskyrimą, o štai dabar, kai tokie paskyrimai panaikinti, norinčiųjų tapti teismo medicinos ekspertais yra ne tiek daug (visi nori gydyti gyvą žmogų, o ne "bendrauti" su mirusiaisiais). Va jei dar būtų mokamas didesnis atlyginimas, suteikiamos tam tikros lengvatos... Tačiau tuo, deja, itin atsakingą, sudėtingą, psichologiškai ne kiekvienam pakeliamą darbą dirbantys teismo medikai pasigirti negali... Rajono Ekspertiniame skyriuje dirbantis teismo medicinos ekspertas, anot direktoriaus pavaduotojo ekspertizėms Romo Raudžio, vidutiniškai per mėnesį uždirba apie 1 000 litų (popieriuose, vadinasi, į rankas gauna kone trečdaliu mažiau). O dirbti tenka tikrai nemažai: dažnas aptarnauja kelis rajonus, neretai į darbą iškviečiamas ir poilsio, švenčių, net atostogų dienomis... Na, o kai ekspertas iki kaklo "apsikasęs" darbu ir popieriais, kartais, girdi, gali pasitaikyti ir klaidelių. Žinoma, suklydusį darbuotoją būtų galima tuojau pat atleisti iš užimamų pareigų, tačiau kas, anot direktoriaus pavaduotojo, dirbs, jei ir taip jaučiamas ekspertų stygius?
Ekspertai klysta ir sąmoningai?
"Akistatoje" ne kartą buvo rašyta apie teismo medicinos ekspertų padarytas grubias klaidas: vienas teismo medikas nepastebėjo lavono kaukolėje paliktos kulkos skylutės ir pateikė klaidingą išvadą, neva jaunas vyras mirė dėl sušalimo; kitas, nepastebėjęs ant mirusiosios kaklo smaugimo žymių, nustatė, kad ši mirtinai apsinuodijo alkoholiu; trečias nesugebėjo atskirti traumos pobūdžio - dėl pateiktos klaidingos išvados niekuo dėtas žmogus už grotų praleido kelerius metus... Nors ekspertų klaidos - akivaizdžios, o prieš pateikdami klaidingas tyrimo išvadas visi jie buvo įspėti apie gresiančią baudžiamąją atsakomybę už neteisingų duomenų pateikimą, neteko girdėti, kad nors vienas teismo medikas už tai būtų buvęs griežtai nubaustas ar nuteistas.
Direktoriaus pavaduotojo Romo Raudžio žodžiais, už padarytas klaidas teismo medicinos ekspertai privalo atsakyti, tačiau dažniausiai esą apsiribojama ne itin griežtomis nuobaudomis - skiriamas žodinis įspėjimas, papeikimas... Kita vertus, teismo medikų padarytos klaidos paprastai iškart neiškyla į viešumą - prireikia pakartotinių komisijinių ekspertizių, kartais - ir ekshumacijų, o tai užtrunka metus ar dar ilgiau. Na, o už pateiktas klaidingas išvadas pagal iki šiol galiojančius įstatymus, pasirodo, teismo mediką galima patraukti atsakomybėn tik praėjus nuo lavono tyrimo ir akto surašymo ne daugiau kaip 6 mėnesiams!
Štai dėl to kartais ir suabejojama, ar klaidingas išvadas pateikęs teismo medicinos ekspertas neturėjo asmeninio suinteresuotumo, materialinės naudos (jei, sakysime, vienos pusės prašymu buvo surašytos jai naudingos, tačiau klaidingos išvados) - juk kol viskas išaiškės, bus, kaip sakoma, šaukštai po pietų - galios senatis!
- Šimtu procentų negalima garantuoti, kad koks ekspertas už palankią išvadą nepriėmė kyšio, - tokios tikimybės neatmetė ir Teismo medicinos instituto direktoriaus pavaduotojas ekspertizėms Romas Raudys. - Tačiau konkrečių tokių faktų nenustatyta - paprastai išgirstame tik gandus. O gandai ir lieka gandais - jų nepakanka žmogui apkaltinti.
Šiuo metu šalyje dirbantys 55 teismo medicinos ekspertai kasmet atlieka apie pusdevinto tūkstančio autopsijų. Tad jei esant tokiam dideliam darbo krūviui vienas kitas ekspertas, girdi, ir įvelia kokią klaidelę, vargu ar reikėtų iš to daryti didelę tragediją. Neklysta esą tik tie, kurie nedirba...
Alkoholikai - užsigrūdinę
Teko girdėti, jog lavono kraujyje radus 5 ir daugiau promilių alkoholio, jei ant jo ir matyti aiškios smurto žymės, šio asmens mirties priežastimi įvardijamas apsinuodijimas alkoholiu, o teismo medicininis tyrimas neatliekamas. Direktoriaus pavaduotojas ekspertizėms Romas Raudys tai paneigė. Anot jo, nors ir laikoma, jog 5 ir daugiau alkoholio promilių koncentracija kraujyje žmogui yra mirtina, vis tiek atliekamas išsamus lavono medicininis ištyrimas, mat vis dažniau pasitaiko, kai žmonės "pakelia" labai didelį alkoholio koncentracijos kiekį organizme. Antai prieš kurį laiką septyniasdešimtmetę vilnietę partrenkė pravažiuojantis troleibusas. Nukentėjėlės kraujyje buvo rasta per 6 promiles alkoholio, o ji tokios būklės, pasirodo, dar galėjo judėti! Kitas neblaivus sostinės gyventojas, anot direktoriaus pavaduotojo, davęs kraujo išėjo namo. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad tame mėginyje - 9 promilės alkoholio!
Darbo brokas - ir prokuratūroje
Pasak Teismo medicinos instituto darbuotojų, kartais prokuratūra teismo medicinos ekspertų prašo atsakyti į tokius klausimus, kuriuos aiškintis - tiesioginė prokurorų pareiga. Štai kasmet atliekama vis daugiau deontologinių - gydytojų medicinines pareigas ir galimus etikos normų pažeidimus nagrinėjančių - ekspertizių (kai įtariama, kad ligonis mirė dėl netinkamo gydymo, kai konstatuojamos netinkamo (nepakankamo) gydymo sunkios pasekmės ir pan.). Dažnai esą pateikiami klausimai, koks konkrečiai medikas iš ligonį gydžiusiųjų "nugydė", pakenkė ir panašiai, o juk pagal veikiančius įstatymus ekspertai esą turi tik konstatuoti, kas buvo padaryta neteisingai, o ne koks konkretus gydytojas tai padarė. Personalijų aiškinimasis, girdi, prokurorų, o ne teismo medicinos ekspertų pareiga.
Nors ekspertizė rodo, jog žmogus miręs per nelaimingą atsitikimą - sušalęs, apsinuodijęs alkoholiu ar kt., prokurorai, Teismo medicinos instituto darbuotojų nuomone, vis tiek turėtų aiškintis, kaip tai atsitiko, kodėl, kas su tuo gali būti susijęs ir t. t. Deja, kartais, girdi, pasitaiko, kai nenorėdama gaišti laiko papildomiems tardyminiams veiksmams, gavusi tokias teismo medikų išvadas (kad mirtis - nesmurtinė), prokuratūra šiame tyrime iškart padeda tašką.
Antai prieš kurį laiką Palangos apylinkės prokuratūroje buvo atliekamas tyrimas dėl dvidešimtmečio uteniškio žūties. Vaikino kūnas buvo rastas pajūrio kopose. Teismo medicinos ekspertas nustatė, kad jis mirė dėl sušalimo. Paprastai sušąla alkoholio padauginę žmonės, tačiau uteniškio kraujyje nei alkoholio, nei kitokių nuodingųjų medžiagų nebuvo rasta. Pasak Teismo medicinos instituto darbuotojų, tai išties ypatingas atvejis, todėl prokurorai, nors ir gavę teismo medikų išvadas apie nesmurtinę mirtį, turėjo atlikti kruopštų tyrimą. Mūsų žiniomis, prokurorai nesivargino - gavę teismo medicinos eksperto išvadas iškart pasirašė nutarimą atsisakyti kelti baudžiamąją bylą. Sunkiai besiverčianti velionio šeima neįstengė nusisamdyti privatų advokatą ir išreikalauti papildomo tyrimo...
Padėtis turėtų gerėti
Nuo gegužės mėnesio įsigaliojus naujajam Baudžiamajam kodeksui, pradės veikti ir Ekspertizių įstatymas. Jame numatyta daug įvairių naujovių, kurios, tikimasi, užkirs kelią bet kokiems nesusipratimams, kurie iki šiol kildavo tarp teismo medikų, policijos ar prokuratūros pareigūnų, nukentėjusiųjų ar kaltinamųjų. Tikimasi, jog į naudą išeis ir artimiausiu metu planuojama šalyje veikiančių ekspertinių skyrių reorganizacija (šiuo metu teismo medicinos ekspertai dirba aštuoniolikoje rajonų, o po reformos tokių "taškų" turėtų likti tik 8). Tuomet kiekvienas toks skyrius turės po kelis ekspertus, kurių darbo kokybę kontroliuos vietoje dirbantis skyriaus vedėjas.
