Kaltės įrodyti nepavyko
Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Anksčiau neteistas, niekur nedirbantis kaunietis Giedrius Kiselis (23 m.) buvo kaltinamas iš vieno automobilių remontu užsiiminėjusio Kauno gyventojo kartu su bendrininkais pagrobęs prabangų automobilį "Mitsubischi Pajero". Už tai jaunuoliui grėsė laisvės atėmimas nuo šešerių iki dvylikos metų. Tačiau Kauno apygardos teismui pritrūko G. Kiselio kaltę patvirtinančių įrodymų, jis buvo išteisintas ir paleistas teismo salėje.
Dar 2000 metų rugsėjo pradžioje kaunietis Eugenijus Kovalenkovas sutiko suremontuoti (jis buvo įkūręs automobilių remonto įmonę) tuo metu daugiau kaip 40 tūkstančių litų kainavusį A. Lendzevičiaus automobilį "Mitsubischi Pajero". Lapkričio 22 dieną šis automobilis jau buvo suremontuotas ir pastatytas kieme. Apie 11 valandą garaže sukiojosi trys darbininkai - pats E. Kovalenkovas, jo brolis Valentinas Kovalenkovas ir Darius Mackevičius. Staiga į garažą įbėgo vienas kaukėtas ir nupjautavamzdžiu ginklu nešinas vyriškis. Jo įkandin pasirodė dar du kaukėmis veidus paslėpę, pistoletais ginkluoti plėšikai. Sumušę vyrus, įstūmė juos į rūsį, liepė gultis ant žemės ir nejudėti. Tuo metu vienas iš užpuolikų, suradęs automobilio raktelius, sėdo prie minėtojo mitsubishio vairo ir skubiai išvažiavo iš kiemo. Iškart pasišalino ir kiti nusikaltėliai. Per akimirką buvo prarastas ne tik brangus automobilis, bet ir dviejų nukentėjėlių mobilieji telefonai. Po trijų dienų pagrobtoji transporto priemonė vis dėlto buvo surasta Giedriaus Kiselio motinai priklausiusiame garaže. Šis jaunuolis ir buvo įtariamas kaip vienas iš nusikaltimo bendrininkų, tačiau savo kaltę kategoriškai neigė ir tvirtino nežinąs, kaip jo motinos garaže atsidūrė šis automobilis. G. Kiselis aiškino, jog jo motinos vardu registruotas garažas jau seniai nenaudojamas. Maždaug 8 mėnesiai iki nusikaltimo šį garažą jis buvo iššnuomavęs nepažįstamam vyriškiui, tačiau po dviejų mėnesių nuomininkas nustojo mokėti nuomos mokėstį ir kažkur dingo - neatsakinėjo į G. Kiselio telefono skambučius. Tuo metu garažas buvo tuščias.
Šią baudžiamąją bylą nagrinėjusi teisėja pripažino, jog teisiamajam pateikti kaltinimai yra labai abstraktūs, nėra aišku, ką konkrečiai jis darė per apiplėšimą. Dar daugiau neaiškumų iškilo, kuomet nukentėjęs asmuo per teismą pareiškė, jog teisiamojo balsas jam negirdėtas, be to, pagal kūno sudėjimą G. Kiselis nepanašus nė į vieną (jis yra stambesnis) juos apipiplėšusį asmenį. Tam tikrų abejonių pasėjo tai, jog tiek E. Kovalenkovo, tiek kitų nukentėjėlių parodymai nebuvo pastovūs, skyrėsi nuo duotų per parengtinį tardymą. Kaip rodo bylos medžiaga - E. Kovalenkovas ne vieno užpuoliko nepažino, negalėjo apibūdinti ir jų aprangos - jo, kaip ir kitų nukentėjėlių parodymai nuolat keitėsi. Pritrūko įrodymų, jog plėšikai buvo ginkluoti nupjautavamzdžiu bei pistoletais. Teismo sprendimu, G. Kiselio kaltės negalėjo patvirtinti ir kitų liudytojų parodymai, pateikta operatyvinė medžiaga, ekspertų, tyrusių įvykio vietoje paimto grunto pavyzdžius, teisiamojo avalynės ir drabužių mikrodaleles bei mikropluoštelius, išvados, kurios leido daryti tik prielaidą, spėjimą, jog teisiamasis buvo nusikaltimo vietoje, bet negalėjo tapti neginčijamu kaltės įrodymu. Dėl to ir buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis.
