Plėšikams talkino moteris
Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Pastaruoju metu nuo įžūlių plėšikų vis dažniau nukenčia vieniši senukai. Po neprašytų svečių vizito pastarieji praranda ne tik savo turtą, juodai dienai taupytus pinigus, bet ir sveikatą. Panašiai nutiko ir Karklinių kaime (Keturvalakių seniūnija, Vilkaviškio raj.) gyvenantiems sutuoktiniams Kęstučiui ir Magdei Melninkams. Beveik lygiai prieš metus juos užpuolė, apiplėšė bei sumušė du kaukėti įsibrovėliai - Vilkaviškio gyventojas Romas Marchertas (37 m.) ir Marijampolės rajone gyvenantis, jau kartą už vagystes lygtinai teistas Laimutis Jakunskas (34 m.). Trečioji nusikaltėlių bendrininkė - Laimučio sugyventinė Vilija Daunoravičienė.
Pasiruošė naktiniam žygiui
Nelegaliai prekiaudama degtine, V. Daunoravičienė nusižiūrėjo, jos manymu, pasiturinčiai gyvenančius senyvo amžiaus Melninkus ir apie tai pranešė sugyventiniui L. Jakunskui. Vyriškis be didelių užuominų suprato, jog žygis į šių sutuoktinių sodybą atneštų nemažai naudos. Ilgai nesvarstę jiedu sėdo į Vilijos vairuojamą "audinę" ir atbildėjo pas savo bendrininką R. Marchertą. Palaukę, kol sutems, visi trys nuvyko prie Melninkų sodybos į žvalgybą. Susipažinusi su būsima "darboviete" bei aptarusi apiplėšimo smulkmenas, trijulė pasuko atgal į V. Daunoravičienės nuomojamą sodybą Tabarų kaime. Moteris nepagailėjo savo megztinio - iš jo bendrininkai pasidarė kaukes. Vyrukai apsirūpino ir replėmis, atsuktuvais bei kitais plėšti reikalingais įrankiais.
Grasino išbadyti akis
Buvo maždaug 22 valanda, kai V. Daunoravičienės vairuojamas automobilis sustojo ant kelio atokiau nuo Melninkų sodybos. Nusikaltėliai iš anksto buvo sutarę, jog Vilija liks prie namo ir stebės aplinką, o vyrai eis plėšti senukų. Vos L. Jakunskas su R. Marchertu spėjo nukirpti telefono laidus, kieme pradėjo skalyti du šunys. Netrukus priebutyje įsižiebė šviesa, o sodybos šeimininkas, pravėręs duris, jau ruošėsi eiti į lauką apsižvalgyti. Tačiau tą pačią akimirką prie jo pripuolė du kaukėti vyrai ir įsibrovė vidun. Vienas iš jų smogė senukui į veidą, o šiam nukritus - ėmė spardyti ir tuoj pat surišo rankas. Smurto neišvengė ir namų šeimininkė. Po kelių smūgių antrasis įsibrovėlis jai taip pat surišo rankos. K. Melninkas dievagojosi daug grynųjų neturįs, tačiau iškart pasakė, jog jie laikomi spintelėje. Čia rastų maždaug 200 litų plėšikams pasirodė per maža. Prie veido prikišęs žirkles, vienas įsibrovėlis gąsdino M. Melninkienei išbadysiąs akis, jei ši neparodysianti, kur slepia pinigus ir auksą. Vyriškis nuolat daužė jai galvą... Kadangi abu sutuoktiniai tvirtino daugiau pinigų neturį, plėšikai pradėjo žvalgytis, kokį turtą pasiglemžti. Netrukus į paklodes bei užvalkalus jie ėmė krauti visus vertingus daiktus. Galiausiai nusikaltėliai užrišo savo aukoms akis, (matyt, todėl, kad šie nepažintų į senukų namus įslinkusios V. Daunoravičienės). V. Daunoravičienė padėjo savo bendrininkams grobti Melninkų turtą, nepatingėjo užlipti ant aukšto paieškoti vertingesnių daiktų... Tą vakarą senyvo amžiaus sutuoktiniai neteko turto daugiau nei už 7 000 litų. Kelionė atgal plėšikams nebuvo tokia sėkminga. Bevažiuojant sugedo automobilis, todėl L. Jakunskas buvo priverstas pėsčiomis eiti į kaimą ir ieškoti pagalbos. Vietinis gyventojas, net nenutuokdamas, kokiems niekdariams padeda, savo traktoriumi partempė automobilį iki V. Daunoravičienės sodybos, kur šie ėmė dalintis prisigrobtą turtą.
Moteris bandė išsisukti
Nusikaltėlių paieškas labai apsunkino tą naktį siautusi didžiulė pūga, kuri greitai užpustė visus pėdsakus, tačiau visi plėšikai buvo išaiškinti.
Atsidūrusi Kauno apygardos teismo teisiamųjų suole V. Daunoravičienė kategoriškai neigė savo kaltę, tikino plėšime nedalyvavusi, nei su teisiamaisiais, nei viena Karklinių kaime nebuvusi, o tą praėjusių metų kovo 4-osios vakarą nakvojusi namuose. Dieną prieš tai ji esą tiktai paskolinusi L. Jakunskui savo automobilį, o pastarasis grįžęs namo kitos dienos rytą... Teisiamosios parodymams pritarė ir sugyventinis. Jis tikino, kad Melninkus apiplėšė dviese su R. Marchertu. Tiesa, pastarasis kažkodėl puikiai prisiminė kompanijoje buvus ir Viliją. Per parengtinį tardymą V. Daunoravičienės parodymai visiškai sutapo su jos bendrininkų pasakojimais. Tada moteris puikiai paaiškino visas nusikaltimo aplinkybes ir tiksliai nurodė savo vaidmenį grobiant iš senukų daiktus.
Laukia naujos bylos
Kauno apygardos teismui nekilo abejonių ir buvo pripažinta, kad visi trys plėšikai kalti. L. Jakunskui už grotų teks praleisti net devynerius (jam buvo pridėti vieneri metai anksčiau paskirtos, bet neatliktos laisvės atėmimo bausmės), o V. Daunoravičienė bei R. Marchertas - po septynerius metus. K. ir M. Melninkai dar tikisi, kad jiems nuteistieji atlygins pinigus už negrąžintus daiktus - maždaug 3 000 litų. Beje, įtariama, jog trijulė yra įvykdžiusi ir daugiau nusikaltimų.
