Įkalinimo neišvengė
Irena ZUBRICKIENĖ
Nuo paauglystės - našlaitis. Savarankiškas gyvenimas nesisekė. Darbdaviai atleido. Artimieji dėl to atstūmė... Maždaug taip apie save pasakojo Vilkaviškio rajone gimęs ir augęs, o pastaruoju metu žmogumi be nuolatinės gyvenamosios vietos oficialiai vadinamas Kęstutis Treikauskas (25 m.), teisme norėdamas paaiškinti, kodėl per keliolika minučių nusipelnė plėšiko vardą ir "gavo" gyvenamąją vietą - už grotų. Beje, anksčiau vaikinas nebuvo teistas.
Kadaise globos namuose augęs Kęstutis šių metų liepos mėnesį prarado turėtą gerai apmokamą darbą vienoje bendrovėje, remontuojančioje kelius. Kadangi šį darbą vaikinui suradusi artima giminaitė buvo jį perspėjusi darbą branginti, o jeigu praras - nebegrįžti į namus, Kęstutis taip ir padarė: darbdavių neįvertintas vaikinas darbo neteko, bet pas savo artimuosius nebepasirodė. Anot paties, išėjęs "taip, kaip stovi", klaidžiojo po apylinkes, ieškodamas, kaip užsidirbti duonos kąsniui.
Vieną rugpjūčio dieną benamis Kęstutis, neturėdamas rimtesnio tikslo, ėjo judrios magistralės "Via Baltika" atkarpa nuo Kalvarijos - traukė Marijampolės link. Itin karštą vidurdienį kankinamas nenumaldomo troškulio, ėjikas nudžiugo pagaliau priėjęs pakelės vienkiemį - tai buvo Paikiškių kaimas Marijampolės savivaldybėje - ir nusprendė užsukti paprašyti vandens. Kadangi namai buvo tušti, Kęstučiui šovė į galvą nauja mintis - apvogti. Paties teigimu, jį tedomino maistas ir drabužiai sau, na, galbūt dar koks nors daiktas, kurį būtų galima parduoti ir šitaip šiek tiek užsidirbti.
Kai Kęstutis, atlupęs verandos lango rėmo juosteles ir išėmęs stiklą, pateko į namo vidų, jį iš tiesų pirmiausia sudomino šaldytuvas - lašiniai jame ir duona. Tačiau ramiai pavalgyti užklydėlis nespėjo, nes išgirdo, jog kažkas rakina namo duris. Tai buvo Janina Ž. (49 m.), namo šeimininkė. Moteris grįžo iš Marijampolės, nešina krepšiu pirkinių. Sukiodama raktą, ji nepastebėjo išimto lango stiklo.
Staiga moterį labai išgąsdino viduje, tarpduryje, išdygęs nepažįstamas jaunuolis, kuris šeimininkę pasitiko itin įžūliai: sugriebė už veido, atitempė į kambarį, pargriovė ant grindų, liepė tylėti, čiupo rankšluostį, kuriuo apjuosė ir stipriai suveržė aukai kaklą, ir dar surišo rankas bei kojas. Tam pasitarnavo čia pat įsibrovėlio pastebėti diržas ir tvirtas laidas.
- Neplanavau skriausti žmogaus, nes į namą įėjau tik norėdamas jį apvogti, - ašarodamas pasakojo pareigūnams Kęstutis. - Bet kai netikėtai atsirado šeimininkė, aš pats išsigandau, kad ji nepradėtų rėkti ir neprisišauktų pagalbos. Tada nebemąsčiau, ką darau - man reikėjo garantijos, kad ji netrukdys.
Palikęs surištą moterį gulėti, per akimirksnį plėšiku tapęs vagis krėtė namus - vaikščiojo per abu namo aukštus ir rinkosi jo dėmesį patraukusius daiktus: Janinos sūnaus sportinius marškinėlius, kelnes, megztinį, kuprinę, meškerę ir kitus žvejybos įrankius, žibintą, grąžtą, maisto produktų. Susikrovęs lobį, nusikaltėlis išėjo iš namo. Tačiau vyrukas netoli tenuėjo.
Įtariamasis iškart buvo suimtas ir po kelių dienų nuteistas. Teisiamasis savo gyvenimo istorija ir atgailaujančiu elgesiu sugraudino ne vieną Marijampolės rajono apylinkės teismo proceso dalyvį, tačiau vis tiek atsidūrė už grotų - jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. (Baudžiamasis kodeksas už tokį nusikaltimą numato laisvės atėmimą iki 7 metų.)
- Labai liūdna išgirsti, kad taip susiklostė auklėtinio gyvenimas, tačiau galime patikinti, jog besimokydamas Kęstutis nebuvo žiaurus, - "Akistatai" tvirtino Kybartų specialiosios internatinės mokyklos (Vilkaviškio r.) pedagogai. - Net sunku patikėti, kad jis griebėsi smurto. Nebent tik iš nevilties, kad užkluptas, kad labai išalkęs ir turbūt žiauriai pavargęs. Anksčiau jis nemaloniose situacijose tik nuleisdavo galvą ir išrasodavo bei labai graudindavosi - itin jautrus vaikas buvo. Tiesa, ir užsispyręs, turbūt todėl ir išėjo iš giminaitės namų, kai buvo atleistas iš darbo. Manome, kad jis dabar labai nuoširdžiai gailisi, tik laiko jau nebesugrąžinti.
