Pavydą malšins už grotų
Irena ZUBRICKIENĖ
Netvarkingas, alkoholiu "skaidrintas" sugyventinių Laimos Franckevičiūtės (31 m.) ir Domanto Marazo (29 m.) bendras gyvenimas baigėsi, kaip buvo galima nuspėti, tragiškai: smurtaudavęs vyras nužudė savo moterį, o pats sulaukė griežtos teismo bausmės.
Pora Veisiejuose (Lazdijų r.) kartu gyveno ne vienerius metus, augino tris mažamečius vaikus, bet jų neprižiūrėjo. Dėl to praėjusių metų vasarą visi trys vaikai buvo apgyvendinti vaikų namuose. Kaip dažniausiai tokiais atvejais būna, sugyventiniai, likę vienu du, netapo atgailaujančiais, susigrąžinti atžalas siekiančiais tėvais - jie kaip tik pradėjo dažniau gerti, pyktis, o neretai tokia jų kasdienybė baigdavosi ir muštynėmis. Laimos artimieji vėliau pasakos, kad ne kartą matę Laimą pamuštais paakiais ir girdėję ją skundžiantis, jog priversta kęsti sugyventinio smūgius.
Praėjusių metų spalio 26-ąją Laima namuose girtavo su dviem pažįstamais vyrais, kuriuos, kaip paaiškėjo vėliau, pati ir pasikvietė. Kai pavakare į namus parėjo Domantas, jis nesuvaldė staiga įsižiebusio pykčio: vyrui buvo pavydu, kad jo moteris linksminasi su svetimais vyrais, nes po Veisiejus sklandė gandai, jog Laima - lengvo būdo moteris, neištikima savo gyvenimo draugui. Nekreipdamas dėmesio į apsvaigusius svečius, nesusivaldęs Domantas puolė šaukti ant sugyventinės, kelis kartu trenkė delnu jai per veidą ir apsisuko eiti iš kambario, bet dar atbula koja staigiai spyrė Laimai į pilvą. Moters sugėrovai pradėjo raminti Domantą, įpylė jam alaus, ir netrukus visi trys vyriškiai išėjo, Laimą palikę sumuštą ir verkiančią.
Į namus Domantas vėl parėjo po poros valandų. Jis buvo jau aprimęs, todėl Laimos neužgauliojo - netgi sureagavo į jos skundą dėl didėjančių pilvo skausmų. Vyras parnešė draugei vaistų, bet nakvoti nepasiliko - išėjo pas savo motiną.
Kitą dieną, anot Domanto, Laima dar buvo gyva, o bene trečią dieną po minėtų išgertuvių ji savo lovoje gulėjo jau be gyvybės ženklų. Išsigandęs, kad nužudė savo moterį, Domantas užklojo ją antklode ir paliko. Pats nusprendė vaidinti nieko nežinantį.
Tiems, kas pasigedo ilgokai nesutinkamos Laimos (jos seseriai Onai ir buvusiems sugėrovams), Domantas sakė nežinąs, kur išvykusi esą nerūpestinga pražuvėlė - esą gal į Druskininkus. Moters buto durys visą laiką buvo užrakintos. Pats Domantas ir toliau gyveno pas savo mamą.
Tik gruodžio viduryje, praėjus beveik 2 mėnesiams po skandalingų išgertuvių, Laimos brolis Antanas dėl esą seniai pradingusios sesers kreipėsi pagalbos į Veisiejų seniūną Juozą Rutkauską. Lydimas vietos policininkų, Antanas per langą įlipo į Laimos butą ir jį apžiūrėjo. Viskas atrodė tvarkingai - jokių išgertuvių ar grumtynių pėdsakų. Blogos nuojautos kankinamas brolis pravėrė spintos duris - gal čia paslėptas Laimos kūnas? Tačiau spinta buvo tuščia, o sesers nebegyvas kūnas tysojo lovoje, uždengtas antklode. Moters veidas buvo tamsus, todėl Antanas iškart suprato, kad sesuo nebegyva, ir spruko atgal į lauką per tą patį langą. Tuomet į butą jau įėjo ir pareigūnai.
Dėl L. Franckevičiūtės nužudymo (neblaivią moterį mirtis ištiko dėl ūmaus pilvaplėvės uždegimo, išsivysčiusio po stipraus pilvo sumušimo) iškart buvo įtartas, todėl ir sulaikytas jos sugyventinis Domantas. Vyras prisipažino tik iš dalies, nes tikino nužudyti Laimos nenorėjęs - tik "paauklėjęs" dėl neva neištikimybės. Specialistai teigė, jog laiku suteikta kvalifikuota pagalba sumuštai moteriai būtų tikrai išsaugojusi jos gyvybę.
Prieš 7 metus už vagystę teistas D. Marazas į Kauno apygardos teismą buvo atvestas su antrankiais - išaiškinus nužudymą, jis visą laiką buvo suimtas. Neigiamai charakterizuojamas (iki suėmimo gėrė, baustas už gėrimą viešose vietose, neprižiūrėjo ir vėliau nelankė savo vaikų, patekusių į globos įstaigą, neturėjo nuolatinio darbo) kaltinamasis sulaukė griežtos teismo bausmės - 10 metų pataisos namuose. Nuosprendžiu dar priteistas ir nukentėjusios Onos Franckevičiūtės, nužudytosios sesers, ieškinys, išieškotinas iš nuteisto žudiko - 920 litų. Tiek teprašė nukentėjusioji.
2008 06 11
