Didelė aistros mažametei kaina
Irena ZUBRICKIENĖ
Kauno apygardos teismas nepasigailėjo 7 kartus už vagystes, plėšimus, sukčiavimą teisto ir ne vienerius metus už grotų jau praleidusio Jonavos gyventojo Virginijaus Rimdeikos (41 m.). Būdamas lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos, kur kalėjo už plėšimą, niekada savo šeimos nesukūręs vyras nesuvaldė jį apėmusios aistros ir išprievartavo šiek tiek pažįstamą 13 metų mergaitę, kuria labai domėjosi dar prieš nusikalsdamas.
Praėjusių metų birželio 27-osios popietę Virginijus leido pas vieną savo kaimyną - abu gėrė degtinę ir alų. Vienu momentu Virginijus, rūkydamas prie lango, pamatė lauke lakstančius vaikus, iš kurių viena mergaitė - Vaidutė (vardas pakeistas) - jį, brandaus amžiaus vyrą, kažkodėl traukė kaip meilės objektas. Virginijus buvo ne vieno paauglio klausęs, kiek jai metų, tuo buvo domėjęsis ir bendraudamas su savo amžiaus vyrais. Sumanęs atsivilioti mergaitę, Virginijus pasikvietė ją ir jos du bendraamžius draugus, kurių vieną gerai pažinojo, į minėto kaimyno butą. Vaikai atėjo. Virginijus klausinėjo berniukų apie mobiliuosius telefonus - esą galį sudaryti kokį nors pirkimo sandėrį. Paaugliai tuo susidomėjo. Virginijus matė, kad žiba ir Vaidutės akys, kai kalbama apie galimybę gauti mobilųjį. Negana to, suaugusieji dar paragino vaikus kartu su jais išgerti.
Netrukus buto šeimininkas, bodėjęsis vaikų kompanija, juos išprašė. Šie patraukė netolimo miškelio link. Paskui vaikus panoro eiti ir Virginijus, todėl savo sugėrovui jis pasiūlė dar nusipirkti svaigalų ir eiti pabūti gamtoje. Vyrai taip ir padarė - patraukė į miškelį, kur ką tik buvo nubėgę vaikai.
Miškelyje abu vyrai greitai susirado ir užkalbino Vaidutę bei du jos draugus, visiems pasiūlė prisijungti prie jų. Trijulė nesispyriojo. Visus vienijo bendra kalba, tačiau Virginijaus akys vis krypo į Vaidutę. Apgirtęs vyras nesidrovėjo prie liudininkų glostyti mažametę, kelis kartus užsiminė gausiąs jai telefoną ir net bandė numauti kelnes. Vaidutė priešinosi, bet kompanijos nepaliko. Galbūt jai buvo smagu, kad apsupta dėmesio, kad vyras rūpestingai klausinėja jos kaip suaugusios moters, ar ši turinti savo meilę, ar suprantanti apie gyvenimą. Ko gero, mažametė net buvo pamaloninta, kai bendrame pokalbyje jos draugai "išdavė" kompanijai, jog ji yra įsimylėjusi vieną vaikinuką.
Po kurio laiko (buvo jau vakaras) Virginijaus kaimynas pasijuto esąs labai girtas ir atsisveikinęs nusvirduliavo į namus. Tuoj po jo nubėgo ir Vaidutės draugai. Mergaitė su jais nėjo, nes manė, kad berniukai tuoj pat sugrįš, be to, ji jautėsi gerokai apsvaigusi nuo išgerto alaus, tad baiminosi tokia sugrįžti į namus. Vienu momentu mažametė net apsivėmė, kai Virginijus, ją apsikabinęs, stipriau spustelėjo pilvą.
Vienas su nusižiūrėta mažamete likęs vyras nepaisė jos būklės - vis užsimindavo apie savo geismą. Mergaitė nesutiko, bet nuo vyro nesitraukė. Tuomet Virginijus, iš pradžių demonstruodamas savo tėvišką rūpestį, nusivedė Vaidutę į šalia esančią daubą ir pradėjo dar aktyviau glaustytis, liesti. Vyrui pakako kelių minučių, kad jėga ir grasinimu ją išžaginti palaužtų neblaivios mažametės pasipriešinimą - jis ją kelis kartus išprievartavo oraliniu būdu. Sudirginta Vaidutė vėl čia pat apsivėmė, bet tai Virginijaus nesustabdė. Vyras "darbavosi" ir tada, kai prie jo ir už galvos laikomos Vaidutės atbėgo iš kiemo sugrįžę mergaitės draugai. Berniukai girdėjo draugės pagalbos šauksmus ir prašymus paleisti, tačiau neišsidavė, kad atbėgo dėl to. Jie, žiūrėdami į porą, tik paklausė Virginijaus, ar šis jiems parūpinsiąs mobiliuosius telefonus. Vyras pyktelėjęs šūktelėjo, kad "viskas bus", ir liepė berniukams nešdintis.
Neblaivus ir aistros tebevaldomas Virginijus tuo momentu nepagalvojo, kad ką tik įgijo daromo nusikaltimo liudininkų. Vaikai išties skubiai atbėgo į kiemą ir vienos merginos gimtadienį lauke šventusiai kompanijai pasakė, kad "senis ima Vaidutę". Jaunuoliai iš pradžių nepatikėjo, bet berniukai neatlyžo. Keli asmenys leidosi Vaidutei į pagalbą, tačiau Virginijaus jie nebepamatė, o mergaitę sutiko lėtai parsvirduliuojančią iš miškelio. Šioji buvo išsigandusi, ištikta šoko, apsiverkusi, murzinais drabužiais bei keliais ir labai keikė Virginijų.
Kai apie Vaidutės patirtį netrukus sužinojo jos namiškiai, vyresnysis brolis pats leidosi ieškoti niekdario, tačiau jam tai nepavyko. Patartas pažįstamo policininko, vaikinas dėl sesers bėdos kreipėsi į policiją.
Tuo metu Virginijus buvo išvykęs pas savo draugą į sodus. Jį pareigūnai sulaikė tik po 2 savaičių. Savo kaltės Virginijus neneigė, nes jau žinojo, kad liudininkai jį labai detaliai "apšvietė". Daug kartų teistas ir paskutiniosios teismo bausmės "uodegą" turintis vyras iškart buvo suimtas.
Teisme nagrinėjant Virginijaus padaryto nusikaltimo aplinkybes, dar buvo pagarsintas Virginijaus laiškas, iš užgročio rašytas bičiuliui - tam pačiam kaimynui, su kuriuo lemtingąją dieną buvo girtauta. Laiške suimtasis liejo gailestį dėl savęs, "prisidirbusio", tvirtino žinąs, kad "dabar laukia laisvės atėmimas nuo 3 iki 13 metų" ir apgailestavo, kad tuokart sugėrovas jo nesustabdė, nesudraudė - neužkirto kelio "padaryti kvailystę". Teisme liudijusi Virginijaus motina taip pat teigė, jog jos sūnus nusikalsta tik būdamas girtas, o blaivus jis - "visai normalus žmogus".
Ko gero, Virginijus dabar galės ilgai būti "normalus žmogus", nes "zonoje" jis turės sąlygas visada būti tik blaivus. Kauno apygardos teismas, įvertinęs V. Rimdeikos padarytą nusikaltimą prieš mažametę, jo asmenybę ir praeitį, dar pridėjęs neatliktosios bausmės dalį, pasiuntė prievartautoju tapusį vyrą 10 metų gyventi už grotų. Tokia didelė suaugusio vyro aistros mažametei kaina.
