Mirtis už spirito vagystę
Irena ZUBRICKIENĖ
Kaunietis Jegoras Jemeljanovas (68 m.) priverstas prisiminti savo ankstyvos jaunystės laikus, kai, būdamas 17 metų, dėl asmeninio piliečių turto grobimo net 10 metų buvo įkalintas Rusijos kalėjime, o paskui už kitą nusikaltimą dar metus valgė lietuvišką kalinio duoną. Po to vyras jokių reikalų su teisėsauga neturėjo net 46 metus, kol "nusikaltėlio genas" vėl išlindo.
Pastaruoju metu pensininkas Kaune gyveno su sūnaus Igorio šeima. Jegoro žmona su juo nebegyveno. Pensininkas dažnai nueidavo pas tos pačios laiptinės kaimynę Danutę Narbutienę (59 m.). Po sutuoktinio mirties ši moteris našlavo, gyveno iš invalidumo pensijos, gydėsi diabetą. Danutę dažnai aplankydavo jos seserys, kurios ne tik atnešdavo gardesnį kąsnį, bet ir ragindavo ligonę nesisvaiginti alkoholiu. Moterims nepatikdavo, kad pas Danutę dažnai ateidavo kaimynas Jegoras, su kuriuo ji gerdavo.
Seserų nuojautos buvo ne iš piršto laužtos: dabar jau galima teigti, kad alkoholis sutrumpino Danutės gyvenimą, o Jegorą "nukreipė" į "zoną". Tai atsitiko praėjusių metų gruodžio 14-osios vakarą, kai Jegoras įprastai apsilankė pas savo draugę ir, jau būdamas neblaivus, atsinešė butelį alaus. Jį išgėrus, abiem norėjosi dar. Jegoras, Danutei pritarus, atsinešė iš savo buto turėtą 5 litrų talpos bakelį, kuriame, jo teigimu, buvo beveik 3 litrai vynuogių sultimis skiesto spirito (vėliau ekspertai nustatys, kad gėrimas buvo daugiau nei 26 laipsnių stiprumo). Pora vaišinosi ir kalbėjosi.
Naktį Jegoras, prispirtas gamtinių reikalų, nuėjo į tualetą, o grįžęs, pildamas spiritą iš bakelio į stikliuką, iškart pastebėjo, kad gėrimo belikę kur kas mažiau nei buvo jam einant į tualetą. Danutė neigė nusipylusi spirito sau ar jį paslėpusi, kad naktinis svečias greičiau išeitų. Anot Jegoro, moteris išsisukinėjo ir aiškiai melavo - niekaip neprisipažino, kvailindama jį, ir dar vijo iš savo buto. Tuomet svečias įsiuto: grubiai stumtelėjo savo draugę ir pradėjo daužyti ją rankomis. Kur pataikys, nemąstė, tad nelaimėlei kliuvo ir į krūtinę, ir į veidą, ir į šonus. Smūgiai pylėsi vienas po kito - Danutė net nespėjo dangstytis. Maža to, įtūžio apimtas Jegoras staiga griebė taburetę ir ja vėl talžė moterį, o galiausiai dar ir apspardė. Svečias aprimo tik tada, kai suprato, jog Danutė jau negyva. Kurį laiką dar pabuvęs jos bute ir pasvarstęs, ką daryti, girtas pensininkas ankstų rytą nuėjo į Dainavos policijos komisariatą.
- Suimkite mane - užmušiau kaimynę, - susijaudinęs ir drebėdamas nervingai pranešė ir kelis kartus pakartojo policininkams Jegoras.
Į nurodytą butą Draugystės gatvėje nuvykę pareigūnai iš tiesų rado nebegyvą D. Narbutienę, virtuvėje gulinčią ant grindų. Ekspertai nustėro: ant moters kūno jie aptiko mažiausiai 60 smūgių pėdsakus. Anot specialistų, ant moteriškės buvo net užlipta ir šokinėta - prieš mirtį ji kentusi itin dideles kančias.
Savo kaltės neneigęs Jegoras Jemeljanovas iškart po įvykio buvo suimtas ir nuoširdžiai gailėjosi dėl tokios tragiškos išgertuvių atomazgos bei kartojo, kad nereikėję moteriai nupilti jo spirito (po tragedijos jo buvo likę tik 0,13 litro) arba bent jau neneigti, kai buvo "sugauta" ir baudžiama.
Kaimynę užmušęs Jegoras Jemeljanovas pats sulaukė tokio Kauno apygardos teismo jam paskelbto verdikto: 10 metų gyventi "zonoje", kur ir alkoholis, ir draugės - beveik neišsprendžiama problema. Beje, vyras galėjo gauti ir daugiau nelaisvės metų, tačiau teisėjų kolegija atsižvelgė į tai, kad po nusikaltimo pensininkas nesislapstė ir neklaidino tyrimo - netgi pats atėjęs pasisakė esąs žmogžudys.
