Brolžudį nubaudė ir likimas
Irena ZUBRICKIENĖ
Kauno apygardos teismas pasiuntė už grotų sunkia, nepagydoma liga sergantį Krištapiškių kaimo (Prienų r.) gyventoją Stasį Balsevičių (64 m.). Už tai, kad vienu peilio dūriu nužudė savo brolį Antaną (68 m.), Stasys nuteistas kalėti 5 metus. Laikotarpiu, kai buvo tiriamas šis nužudymas, dar labiau paaštrėjo ligoto Stasio sveikatos būklė, pensininkui buvo operuotos ir pašalintos balso stygos. Brolžudžiu tapęs Stasys dabar ne tik išgyvena dėl padaryto nusikaltimo, bet ir yra nebylys.
Kaip pasakojo brolių artimieji, jiedu dažnai bendraudavo, abu dirbdavo įvairius namų ūkio darbus. Kartais broliai susipykdavo. Prieš 25 metus Stasys per konfliktą buvo sužalojęs brolį Antaną peiliu, tačiau pasveikęs Antanas Stasiui atleido. Ir kiti jų barniai visada baigdavosi susitaikymu. Juolab kad ir gyveno vienas netoli kito, tad negalėdavo išvengti susitikimų.
2005-ųjų spalio 22-osios rytą Stasys paprašė savo sūnaus Audriaus, kad šis važiuotų su juo parsivežti malkų iš miško. Sūnus atsisakė ir įkyriai neatstojusiam tėvui dar šliūkštelėjo ant veido dyzelino, nes tuo metu plovė automobilio variklį. Tėvas labai supyko. Nuvykęs į parduotuvę, jis nusipirko alaus, grįžęs namuose jį išgėrė, bet ryto nuoskaudos ir sūnaus nepagarbos niekaip nenuplovė, tad nutarė Audrių pabarti. Išėjęs į lauką, Stasys pamatė, kad sūnus nuo jo pabėgo ir užsidarė savo namuose. (Audrius su žmona gyveno tėvo sodybos kieme pasistatytame gyvenamajame vagonėlyje.) Tada tėvas pasiėmė kirvį ir juo kelis kartus padaužė į sūnaus būsto duris. Durų niekas neatidarė, ir Stasys sugrįžo į savo pastogę.
Įpykusio tėvo pabūgęs Audrius skubiai nuėjo pas netoliese gyvenantį tėvo brolį Antaną Balsevičių, savo dėdę. Giminaičiai, kalbėdamiesi apie Stasio elgesį, vaišinosi alumi. Vakarop, kai buvo jau sutemę, Audrius, lydimas dėdės, ėjo savo namų link. Kieme jiedu sutiko Stasį. Pirma Audriaus ėjęs dėdė Antanas, priartėjęs prie pat savo brolio, staiga šūktelėjo: "Jau turiu...", paėjo kelis žingsnius ir sukniubo. Tuo metu Audrius, akimirksniu supratęs, kad jo tėvas kažką padarė savo broliui, ir iškart pamatęs tėvo rankose peilį, siekė jį atimti. Įvyko grumtynės, nes Stasys nebuvo linkęs pasiduoti. Vis dėlto sūnui pavyko pargriauti tėvą ant žemės, o stipriai laikytas peilis iškrito iš pensininko rankos. Tuomet Audrius tėvą surišo, o kambaryje buvusiai savo žmonai šūktelėjo skubiai pranešti apie nelaimę dėdės žmonai Marijonai.
Marijona Balsevičienė, atbėgusi prie sukniubusio vyro, matė kraujuojančią žaizdą krūtinėje ir padėjo vyrui palengva pasiekti namus. Antanas žmonai sakė daugiau nedovanosiąs savo broliui už sužalojimą.
Atvykę policininkai rado Stasį Balsevičių miegant savo namuose. Prižadintas vyras neneigė dūręs peiliu broliui, kai šis jį, sutiktą kieme, neva pastūmė ir pargriovė. Rimtas ginčas tarp brolių nebuvo spėjęs įsiplieksti. Anot Stasio, jo įtūžį, slėgusį nuo pat ryto, dar labiau pakurstė tai, kad vakare ir Audrius, ir Antanas esą buvo girti. Stumtelėtas vyras nenorėjęs nusileisti. Kadangi visada kelnių kišenėje turėdavęs peilį maistui smulkintis (nes neturėjo dantų), tai jo ir griebęsis pykčio protrūkio minutę.
Po pusės paros Antanas Balsevičius mirė.
Nors Stasys Balsevičius nuoširdžiai gailėjosi dėl brolio nužudymo, prisipažino ir yra sunkus ligonis, vis dėlto teismas paskyrė jam kalėti. Pablogėjus sveikatai, nuteistasis būtų įkurdintas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Be to, teismo nuosprendžiu S. Balsevičius įpareigotas atlyginti beveik 36 tūkstančių litų turtinę bei neturtinę žalą nužudytojo našlei ir per 3000 litų Valstybinei ligonių kasai.
