Nubaudė gyvenimas, baudžia ir Temidė
Irena ZUBRICKIENĖ
- Mane jau nubaudė gyvenimas - atėmė žmoną, todėl tikiuosi, kad teismas griežtos bausmės neskirs, - tardamas paskutinįjį žodį teisme kalbėjo marijampolietis Valdas Vizbara (53 m.), teisiamųjų suole atsidūręs kaip avarijos, kurioje žuvo jo gyvenimo moteris, kaltininkas, o salėje pasigirdo replikų šnaresys, kad ne gyvenimas žmoną atėmė - ją pražudęs pats vyras.
Pernykštės spalio 4-osios ankstyvą rytą V. Vizbara, iš geros pažįstamos pasiskolinęs automobilį "VW Jetta", su sugyventine Janina Žilinskiene (63 m.), kuri anksčiau yra buvusi ir jo žmona (anot Valdo, per keturiolika bendro gyvenimo metų jiedu tuokęsi tris kartus), išvyko į netoliese esančius Lazdijus. Po kelių valandų grįžę sugyventiniai sulaukė svečio - kaimyno, nešino buteliu degtinės. Kai butelis buvo ištuštintas, svečias išėjo, o Valdas ir Janina prigulė. Netrukus juos prikėlė geros Janinos draugės, gyvenančios netolimame Sasnavos miestelyje, skambutis. Moteris, ką tik sugrįžusi iš ligoninės, prašė Janinos atvažiuoti jai padėti. Apgirtęs Valdas, jo teigimu, sėsti prie automobilio vairo nenorėjo, tačiau žmona tik pratarusi, kad trisdešimt metų sėkmingai vairą sukiodavęs vyras "nepasišiukšlins" ir šį sykį - anoks čia keliolikos kilometrų atstumas iki Sasnavos! Valdas neva buvo įkalbėtas.
Kelionė pirmyn buvo sėkminga. Pas šeimos draugę sugyventiniai užtruko vos pusvalandį. Vėliau Valdas tikins, kad jokiu alkoholiu svečiuose nesivaišino - tik kava. Grįžtant į namus (buvo vidurdienis) Valdo vairuojamas automobilis Kauno - Marijampolės - Suvalkų kelio rekonstruojamoje atkarpoje prie pat Marijampolės, lėkęs per dideliu greičiu ir nesuvaldytas kelio posūkyje, nurūko tiesiai ir trenkėsi į smėlio krūvą (čia vyko aktyvūs kelio remonto darbai). Avarijos vietą tuo metu pravažiavę vairuotojai stebėjosi: šitaip nulėkti galėjęs tik arba proto netekęs, arba visiškai girtas vairuotojas! Nuo smūgio Janina Žilinskienė patyrė mirtinas traumas. Valdui lūžo krūtinkaulis. Abu buvo neužsisegę saugos diržų. Nustatyta, kad vairuotojas buvo labai girtas - jo kraujyje rasta net 3,71 promilės alkoholio (daugiau nei sunkus girtumo laipsnis!). Ligoninėje Valdas atsisakė pasakoti įvykio aplinkybes - kaip vėliau teisinosi teisme, buvęs ištiktas šoko ir apskritai mažai ką beprisiminęs. Sužinojęs, kad jo moteris avarijoje žuvo, Valdas buvo piktas ir įžūlus - galbūt šitaip jis bandė slėpti sau nukreiptą pyktį dėl sugyventinės žūties. Negana to, avarijos kaltininkas netrukus pabėgo iš ligoninės.
Parėjusį prie sugyventinės namų, kuriuose pastaruoju metu gyveno ir pats, Valdą pasitiko užrakintos buto durys ir pakeista spyna, buvo išnešti baldai ir net Valdo asmens dokumentai, nes žuvusios Janinos Žilinskienės artimieji nebenorėjo turėti daugiau reikalų su motinos netikėtos mirties kaltininku. Moteris buvo palaidota sugyventiniui, buvusiam vyrui, nedalyvaujant. Užtat vėliau abu Janinos sūnūs V. Vizbarai per teismą pateikė pusseptinto tūkstančio litų civilinį ieškinį už motinos laidotuves.
Nepradėti mokėti šie civiliniai ieškiniai (Valdas tikino neturįs jokio darbo ir uždarbio dėl to, kad po avarijos dar likę patirtų traumų padariniai) ir itin spalvinga vyro praeitis lėmė, kad avarijos baudžiamąją bylą nagrinėjęs Marijampolės teismo pirmininkas Dainius Gudas paskyrė teisiamajam realią laisvės atėmimo bausmę griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje - pritaikius amnestiją, už grotų teks praleisti ketverius su puse metų (paskirta ir papildoma bausmė - penkerius metus uždrausta vairuoti transporto priemones). Tokia bausmė, buvo matyti iš šalies, V. Vizbarą suglumino, nes jis tikėjosi arba likti laisvėje, arba pakliūti į Kybartuose (Vilkaviškio r.) esančią koloniją-gyvenvietę. Laukdamas nuosprendžio, vyras su gausiai susirinkusiais savo bičiuliais šmaikštavo, kad "košės tai jau jis nevalgys" - esą pastaruoju metu įkalinimo vietose neretai patiekiama ir virtų parūkytų dešrelių! "Zonos" patirties Valdas tikrai turi: teistas devynis kartus, nusikaltimų "aso" "stažas" - per 30 metų, pripažintas recidyvistu, sėdėjęs daugiausia už nemenkas vagystes. Paskutinįkart į laisvę vyras buvo sugrįžęs vos prieš porą mėnesių iki avarijos. Paskelbus nuosprendį, kurio jis laukė būdamas laisvėje, V. Vizbara buvo suimtas teismo salėje. Šį nuosprendį jis dar gali apskųsti. Beje, pastarojo dešimtmečio Marijampolės teismo praktikoje toks nuosprendis, kai mirtiną avariją padaręs asmuo pasiunčiamas atgailauti ir auklėtis už grotų, iki šiol buvo skiriamas gana retai. Tai pavyzdys, kad negalima tvirtinti, jog išnykęs teistumas tėra apskritas nulis.
