Nors šalį ištiko politinė krizė ir didžioji dauguma straipsnių yra apie Viktoro Uspaskicho partijos ir jo paties kovą dėl valdžios, tačiau "Akistatai" labiau įdomi teismų problema. Pastaruoju metu apie teismus spauda rašo kaip niekada daug. "Lietuvos rytas" rašo, kad šalies teismų sistemą kamuoja rimta krizė. Teisėjų ir politikų interesų grupių kovos jau matomos plika akimi, tačiau šios problemos kol kas nesprendžiamos.
Tai Seime pareiškė iš pareigų besitraukiantis Aukščiausiojo Teismo (AT) teisėjas Valentinas Mikelėnas, kurio skyrimo į AT civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas procedūra užsitęsė beveik metus.
V. Mikelėnas taip pat ragino išsiaiškinti, kas pastaruoju metu siekia supriešinti prezidentą, AT pirmininką Vytautą Greičių ir parlamentą.
"Praėjusios savaitės įvykiai apnuogino teismų sistemos bėdas, išryškino tai, apie ką buvo kalbama gal tik užuominomis ar sąmoningai nutylima. Atmosfera įkaito nuo skandalų gausos. Tarp jų - trijų Teismų tarybos narių demaršas, jau viešai įvardijamas kaip melo akcija, pamėtėta prezidentui ir nukreipta prieš AT pirmininką. Šis išpuolis prieš AT pirmininką žlugo", - Seime kalbėjo V. Mikelėnas.
Jis kalbėjo apie praėjusio ketvirtadienio įvykius, kai dalis Teismų tarybos narių stojo H. Šinkūno pusėn.
Jie aiškino, kad Teismų taryba neturėjo pakankamai informacijos apie Biržų teisėjo Valentino Margevičiaus biografijos dėmes. Būtent šie Teismų tarybos nariai neoficialiai vadinami jaunųjų teisininkų klano atstovais. Teigiama, kad jie kovoja su vyresniais kolegomis ir V. Greičiumi.
Priminsim, kad pas prezidentą atėjo Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas Virgilijus Valančius, to paties teismo teisėjas Romas Klišauskas, Apeliacinio teismo teisėjas Visgantas Višinskis ir teisingumo viceministras Gintaras Švedas. Švelniai tariant jie apsimelavo, tad ir per TV forumą, ir spaudoje jau visu balsu klausiama: kaip gali dirbti teisėju meluojantis žmogus? Pirmadienį per TV Vytautas Landsbergis tarp teisininkų, kovojančių su Vytautu Greičiumi, įvardijo ir Advokatų tarybos pirmininką Rimą Andrikį. Visiems aišku tik tai, kad Teisėjų tarybos narių grupelė atvyko pas prezidentą ne apginti jo patarėją Haroldą Šinkūną, bet dėl svarbesnių dalykų. Teisininkų pasaulyje H. Šinkūnas nėra svarbi asmenybė.
Kai šis jaunas, mažai kam žinomas teisės specialistas buvo paskirtas pagrindiniu prezidento patarėju teisės klausimais, iš karto pasigirdo spėlionių, kad jis tėra daug įtakingesnių šalies vadovui jį rekomendavusių asmenų statytinis. Matyt, ant kortos pastatyti daug svarbesni dalykai nei vakarykščio asistento, vos kelis mėnesius pabuvusio prezidento patarėju, karjera. Vyksta kautynės, nulemsiančios, kas ateityje valdys teismus, - tas pats dabar viešpataujantis teisininkų klanas ar naujos jų grupuotės. Ir šioje kovoje aiškiai stengiamasi pasinaudoti ir Prezidentūra.
O kaip dėl Prezidento pareikšto nepasitikėjimo Aukščiausiojo Teismo pirmininku? Į šį klausimą išsamiai atsakė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas.
- AT vadovą gina Konstitucija - jis pirma laiko gali būti pašalintas tik apkaltos proceso tvarka.
Tai - vienas aukščiausių valstybės pareigūnų. Todėl tiesiog negaliu patikėti savo ausimis, kad prezidentas pats pasakė, jog nepasitiki AT pirmininku. Nepasitikėjimo institutas negali būti taikomas AT pirmininkui. Konstitucija numato kitokią procedūrą - prezidentas turi tai žinoti. Jei prezidentas taip pasakė, tai vertinu kaip netinkamą jo patarėjo patarimą. Šalies vadovas buvo suklaidintas.
Prezidentas V. Adamkus patenkino savo patarėjo teisės ir teisėtvarkos klausimais H. Šinkūno atsistatydinimo pareiškimą. Tai jau trečias per pastarąjį mėnesį atsistatydinęs Adamkaus patarėjas.
