Antanas ALIŠAUSKAS
Paklaustas apie naujoves, kurios atsirado jau pradėjusiuose galioti kodeksuose, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Baudžiamosios ir administracinės teisės grupės vyriausiasis specialistas Girius Ivoška sakė:
- Visos BK numatytos nusikalstamos veikos suskirstytos į nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus. Taigi greta nusikaltimų įvesta visiškai nauja baudžiamojo nusižengimo sąvoka. Už baudžiamuosius nusižengimus numatomos bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu, išskyrus areštą. Baudžiamaisiais nusižengimais naujajame BK tampa pavojingesnės veikos, kurios dabar laikomos administraciniais nusižengimais. Tokiu būdu stengtasi išvengti situacijos, kai už to paties pobūdžio veiką numatoma ir baudžiamoji, ir administracinė atsakomybė. Kodekso specialiosios dalies straipsniuose pateikiamos ir nusikaltimų, ir baudžiamųjų nusižengimų sudėtys.
Greta fizinių asmenų baudžiamosios atsakomybės nustatoma juridinių asmenų baudžiamoji atsakomybė. Jiems numatomos tokios bausmės: bauda, juridinio asmens veiklos apribojimas, juridinio asmens veiklos likvidavimas.
BK bendrojoje dalyje formuluojami nauji bausmių skyrimo principai. Patikslinamas atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių sąrašas bei detalizuojama jų įtaka bausmės skyrimui. BK specialiosios dalies sankcijos formuluojamos pradedant švelniausia ir baigiant griežčiausia bausme. Bendroje dalyje nustatomos bendros taisyklės, kada teismas turėtų skirti laisvės atėmimą, o kada skiriama bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu. Tuo siekiama išvengti nepateisinamo laisvės atėmimo bausmės skyrimo bei sugriežtinti atsakomybę asmenims, padariusiems naują nusikaltimą po bausmės atlikimo.
Pasiūlyta nauja bausmių ir baudžiamojo poveikio priemonių sistema. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Jos yra taikomos kartu su bausmėmis, tačiau skirtos baudžiamosios atsakomybės pataisymo funkcijai, nusikaltėlio resocializacijai. Greta dabar esančių bausmių nustatomos naujos - areštas, viešieji darbai, laisvės apribojimas, viešųjų teisių atėmimas. Atsisakoma pataisos darbų bausmės.
Naujai formuluojama turto konfiskavimo teisinė prigimtis bei jo požymiai. Turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė. Ji taikoma tuo atveju, jeigu kaltininkas turtą panaudojo kaip nusikaltimo įrankį ar priemonę, ar turtas gautas iš nusikalstamos veiklos. Senajame BK galiojo nuostata, kad visas, taip pat net ir teisėtai per nusikalstamos veiklos laikotarpį įgytas ir kaltininko turimas ar kitiems asmenims perduotas turtas yra gautas nusikalstamu būdu.
Įvedamos naujos bausmės skyrimo, padarius kelis nusikaltimus, taisyklės. Jų pagrindinis tikslas - pasiekti, kad asmenų, įvykdžiusių kelis nusikaltimus, nebūtų geresnė padėtis už tuos, kurie teisiami tik už vieno nusikaltimo įvykdymą. Išplėstas bylų, keliamų tik esant nukentėjusiojo pareiškimui, sąrašas. Baudžiamoji atsakomybė nustatoma tik už tyčines veikas. Už neatsargias veikas baudžiamoji atsakomybė kyla tik įstatyme įvardytais atvejais.
- Ar visos bausmės švelninamos?
- Naujajame kodekse yra numatyta daug alternatyvių švelnesnių bausmių. Keičiantis teistumo sąvokai, Lietuvoje sumažės teistųjų. BK yra daug liberalesnis. To įrodymas yra apatinių sankcijos ribų mažinimas. Visur taip nėra, bet lyginant su senuoju kodeksu, dažniausiai apatinė riba yra nenustatoma, paliekant teismui daugiau laisvės spręsti dėl bausmės. Ne tokių populiarių, ne taip statistikoje atsispindinčių nusikaltimų sankcijos yra švelnesnės. Bet, pavyzdžiui, nusikaltimų gyvybei sankcija iki gyvos galvos kaip buvo, taip ir liko. Naujasis BK yra daug humaniškesnis pirmą kartą nusikaltusiems asmenims, o pakartotinai nusikaltusiuosius baus griežčiau. Išplėstos susitaikymo galimybės.
- Ar naujų įstatymų pasirodymas bus susijęs su amnestavimu?
- Amnestija yra savarankiškas nuteistųjų teisinės padėties švelninimo būdas, ją įstatymu suteikia Seimas. Kol kas nėra pateikta įstatymo, suteikiančio amnestiją tam tikroms nuteistųjų grupėms, projekto. Galimybių taikyti švelnesnę bausmę yra daugiau. Tai priklauso nuo teismui įstatymu suteiktų teisių ir nuo kaltinamojo padėties. Klausimus dėl atleidimo nuo bausmės, dėl bausmės pakeitimo švelnesne bausme ir bausmės sutrumpinimo iki naujajame BK numatytų bausmių maksimalių dydžių, taip pat baudžiamosios atsakomybės senaties bei teistumo klausimus per šešis mėnesius nuo įstatymo įsigaliojimo sprendžia teismai pagal bausmes vykdančių institucijų vadovų arba antstolių teikimus naujojo BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka.
Besikeičiančia baudžiamąja praktika patenkinti anaiptol ne visi teisininkai. Advokatas Osvaldas Martinkus, BK spaudoje pavadinęs "teisinio išžaginimo išdava", mano, kad "BPK atrodo išbalansuotas ir visiškai neatitinkantis sveikos Baudžiamojo kodekso dvasios, jame palikta nemažai spragų ir nelogiškumų. Demokratine prasme jis kelia nerimą ir gali atsisukti prieš nekaltuosius, o Lietuva turės problemų Strasbūro teisme".
Advokatas Kazimieras Motieka "Akistatai" sakė, kad kodekso kokybė paaiškės jį įgyvendinant.
- "Valstybės žiniose" dabar paskelbta visa eilė Generalinės prokuratūros rekomendacijų, kaip jį įgyvendinti, - sakė jis. - Prokuratūra stengiasi padėti toms institucijoms, kurios atliks ikiteisminį bylų tyrimą. Tokių komentarų mes stokojame, tačiau jie turi būti labai gerai apgalvoti, kad neprieštarautų Konstitucijai ir kad juos būtų galima įgyvendinti neabejojant, ar jie nepažeis žmogaus teisių ir laisvių. Visa tai bus tikrinama praktikoje ir dar atsiras pakeitimų ir papildymų. Gerai, kad pasirodė tokie vakarietiškos pakraipos kodeksai. Daug demokratiškų nuostatų turi būti įgyvendinta, turime prisiderinti prie ES įstatymų. O advokatams bus sunkiau dirbti. Yra daugiau reikalavimų, mes turime prie jų prisitaikyti.
Advokatas Kęstutis Stungys, paklaustas, ar nemano, kaip kai kurie jo kolegos, kad BPK gali atsisukti prieš nekaltuosius, sakė:
- Naujasis procesinis kodeksas yra daug pažangesnis už senąjį sovietinį, tačiau labai stipri prokuroro galia. Yra musulmoniškasis fundamentalizmas, o čia aš pasakyčiau - kaltinimo fundamentalizmas. Trumpai tariant, kaltinimas įgyja labai daug teisių. O tai yra pavojinga. Tarp kaltinimo ir gynybos turi būti galimybių pusiausvyra. Realiai - ji visada kaltinimo pusėj, bet kai labai ryškiai, tai procesas įgyja grynai inkvizicinį pobūdį. Kelia nerimą ta nuostata, kad prokuroras gali nušalinti gynėją, jeigu jis neva naudoja neteisėtus metodus. Nušalintasis gali skųstis teisėjui, o tuo tarpu byla tęsis ir gynybos nebus.
Teismai taip pat gauna daugiau laisvių. Ikiteisminiame tyrime didelę reikšmę vaidina ikiteisminio tyrimo teisėjas. Jis atliks kontrolės funkcijas, kad kaltinimas per daug "neįsijaustų". Kontroliuos procesinius veiksmus, ypač varžančius žmogaus teises. Tai: kardomosios priemonės skyrimas, suėmimas, namų areštas, krata, poėmiai, pasiklausymai, liudytojų apklausa, kartais net įtariamojo, visada - nepilnamečių apklausa, ekspertizės skyrimas. Prokuroras eina su prašymu pas teisėją, teisėjas išsikviečia advokatą ir priima sprendimus išklausęs abi puses. Gynėjas įgyja teisę kreiptis į prokurorą, kad būtų atlikti atitinkami veiksmai - skirta ekspertizė, padarytas poėmis, išimta korespondencija. Tada prokuroras turi su tuo prašymu eiti pas teisėją. O jeigu jis neina, tai jo veiksmus galima apskųsti ir t. t. Tobulybei ribų nėra, bet BPK, mano manymu, suteikia daug didesnes galimybes gynybai.
