BNS
Su koncernu EBSW susijęs bylas nagrinėję teisėjai nepadarė jokių pažeidimų, už kuriuos jiems galėtų būti keliamos drausmės bylos.
Tokias išvadas padarė Lietuvos apeliacinis teismas. Šioms išvadoms pritarė ir Teisėjų taryba.
Teisėjų taryba, susipažinusi su Seimo pateiktomis laikinosios komisijos koncerno EBSW veiklai ištirti išvadomis, buvo pavedusi teismams pateikti išvadas apie su koncernu susijusias bylas nagrinėjusių teisėjų veiklą.
Išvadas pateikęs ir administracinę veiklos priežiūrą atlikęs teismas konstatavo: nors esama kai kurių teismų veiklos trūkumų ir pažeidimų, šiuo metu nėra galimybių kelti drausmės bylas teisėjams, kurių veikla buvo tirta. Pagal teisės aktus, jeigu nuo nusižengimo padarymo praėjo daugiau negu 3 metai, kaip šiais konkrečiais atvejais, drausmės bylos nekeliamos.
Teigti, kad abejonių sukėlusios bylos buvo vilkinamos, išvadas pateikęs teismas taip pat neturi pagrindo.
Kauno apygardos teismo teisėjo Arūno Paštuolio nagrinėtos baudžiamosios bylos dėl Investicinės Kauno holdingo kompanijos vadovų nusikalstamos veiklos svarstymas užsitęsė dėl daugelio objektyvių priežasčių. Byla buvo net 343 tomų bylos, apklausti tūkstančius liudytojų reikėjo surengti šimtus teismo posėdžių.
Tie patys kaltinamieji arba atsakovai tuo pat metu turėjo dalyvauti ir kituose teismuose, kur buvo nagrinėjamos jų bylos.
Patikrinęs Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Virginijos Volskienės veiksmus nagrinėjant su EBSW veikla susijusias civilines bylas, Lietuvos apeliacinis teismas nustatė, kad viena iš civilinių bylų, dėl kurios keliamos abejonės Seimo išvadose, buvo nutraukta dėl to, kad reikalavimų perleidimo pagrindu joje pasikeitęs ieškovas pasinaudojo savo procesine teise atsisakyti ieškinio. Tokį bylos nutraukimo pagrindą numato Civilinio proceso įstatymas.
Kauno apygardos teismo teisėjo Raimundo Buzelio atveju jo priimti Seimo išvadose minimi procesiniai sprendimai buvo apskųsti aukštesnės instancijos teismui ir panaikinti, t. y. buvo pasinaudota galimybe peržiūrėti teismo procesinius sprendimus.
Tuo tarpu drausminė atsakomybė teisėjui gali būti taikoma tik už Teismų įstatyme numatytus pažeidimus (teisėjo vardo pažeminimą, administracinį teisės pažeidimą ir pan.).
Be to, šio teisėjo drausminės atsakomybės klausimas buvo keliamas netrukus po to, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino jo sprendimus, tačiau drausmės byla iškelta nebuvo.
Išvadas pateikęs teismas taip pat pabrėžė, kad abejonių sukėlusius teismų sprendimus peržiūrėti galėjo tik teismas ir tik įstatymų numatyta tvarka (apeliacijos arba kasacijos būdu), o vertinti teisėjų procesinius veiksmu s administracinės priežiūros būdu negalima. Priešingu atveju būtų pažeidžiami teisėjo ir teismo nepriklausomumo ir nešališkumo principai. Be to, abejonių sukėlusiais teismų dokumentais nepatenkinti subjektai turėjo galimybes juos skųsti aukštesnės instancijoms teismams, tačiau daugeliu atvejų nepasinaudojo šia teise.
Kiek kitokios nuomonės dėl šių teisėjų darbo buvo EBSW veiklą tyrę parlamentarai. Jie įtarė, kad teisėjai galėjo vilkinti bylų nagrinėjimus ir taip talkinti EBSW veikėjams išvengti atsakomybės. Pasak parlamentarų, kai kurie teisėjai "taikė įstatymą, kurio nereikėjo taikyti"
Teisėjų tarybos atstovai jau anksčiau leido suprasti, kad parlamentarų siūlymas įvertinti teisėjų veiksmus neurės jokių pasekmių, net tuo atveju, jei teisėjai išties padarė grubių pažeidimų. Taip ir atsitiko - dar kartą paaiškėjo, kad liaudies patarlė jog varnas varnui akies nekerta yra absoliučiai teisi.
Nuo 1992 iki 1995 metų EBSW koncerno bendrovė Kauno holdingo kompanija iš gyventojų surinko daugiau nei 344 mln. litų. Investicinei bendrovei savo santaupas patikėjo 15,6 tūkst. žmonių, kuriems ji liko skolinga apie 80 mln. litų. Iš Lietuvos valstybinio komercinio banko, kurio valdymu rūpinosi EBSW, buvo iššvaistyta apie 111 mln. litų.
Iš šalies įmonių, susijusių su EBSW, valstybė nesusigrąžino apie 144 mln. litų paskolų, su Paskolų komisijos rekomendacija garantuotų valstybės.
