Pernykštį balandį (per Velykas) man, einančiam iš parduotuvės su buteliu alaus, kelią pastojo keturi neblaivūs skustagalviai ir, kaip įprasta, paprašę rūkalų, ėmė daužyti kumščiais per galvą, o pargriuvusį - spardyti. Visa tai per langą matęs 71 metų amžiaus antrosios grupės invalidas (neturintis dešinės rankos, sergantis išemine širdies liga, po klubo sąnario operacijos) mano tėvas atklibikščiavo gelbėti manęs nuo chuliganų ir čia pat buvo sumuštas. Spyriu jam buvo sužalota akis, kuria pusę metų visai nematė.
Praėjus dviem mėnesiams po įvykio iš Druskininkų komisariato, į kurį kreipėsi su skundu apie kūno sužalojimą, jis gavo atsakymą, jog bylą kelti nėra pagrindo nesant nusikaltimo sudėties. Nusivylęs tokiais "demokratiniais" ir absurdiškais įstatymais ir tų įstatymų vykdytojais, žmogus nepuolė niekur ieškoti teisybės - puikiai žinojo, kad jos neras, nes neturi maišo pinigų. Tuo tarpu anie "Lietuvos ateities statybininkai" šiam reikalui jų turėjo.
Jau treji metai būdamas visišku bedarbiu ir pusbadžiu gyvendamas ėmiau ir atplėšiau savo motinos kambario duris. Jai nesant namie iš jos šaldytuvo pasiėmiau porą kilogramų lašinių, maišelį kruopų ir pas ją paliktą savo kostiumą. Už šį žingsnį manęs laukia teismas. Byloje užfiksuoti nuostoliai įvertinti 13 litų. Motina savo pareiškime buvo nurodžiusi, jog aš iš jos spintos paėmiau vieną tūkstantį litų, o vėliau, atminčiai sugrįžus, šią versiją paneigė.
Mano didžiausia kaltė ir silpnybė yra ta, kad mėgstu pakilnoti stikliuką, tačiau visuomenei nesu pavojingas asmuo, niekada nesu prikišęs pirštų prie svetimo turto, nieko nesužalojęs, niekada nebuvau teistas. Tačiau teismas vis vien įvyks, žinau, kad būsiu nuteistas - juk ką nors reikia nuteisti ir tuo parodyti, kad teisėsauga dirba. Jeigu stambios ir slidžios žuvys jiems iš rankų išslysta, reikia iškepti nors mažą. Tai tik du iš daugelio vienos šeimos epizodų, iš kurių viename chuliganas, sužalojęs garbaus amžiaus vos paeinantį invalidą, liko nenubaustas kaip nekaltas baltas avinėlis, o kitame - alkanas ir išgeriantis bedarbis, suvalgęs savo motinos lašinius, tapo kone didžiausiu nusikaltėliu.
Iki ko nusirito mūsų gimtoji šalelė Lietuva, kurios didžiausi viešpačiai šiandien yra prokurorai ir tiesėjai. O tam elgetai bedarbiui belieka tik pasikliauti amžinąja šviesa po mirties, už kurią reiks sukrapštyti kunigui 100 litų. Kitaip tos šviesos ir ten, Anapilyje, nematysi.
Šį laišką būtų pravartu paskaityti Seimo Teisėsaugos komiteto pirmininkui A. Sakalui, kuris, atėjęs į "Koridos" laidą, taip uoliai gynė bausmių vykdytojus.
Rimas Ramanauskas, Vieciūnai
