Mantas LIDEIKIS
Anykščių rajono Aknystų kaime - dviguba tragedija. Pergėrę čia pat įsigytais svaigalais, rugpjūčio 11-ąją mirė du vietiniai gyventojai - kaimynystėje gyvenę 26 metų Sigitas Butkus ir 39 metų Jonas Liaudanskas. Nerasime abejojančių, kad abu vyrai tapo vadinamojo pilstuko aukomis. Deja, tai nė kiek neguodžia. Mat greičiausiai tie, kas šiems žmonėms pardavė svaigalų su mirtinu užtaisu, neatsakys už savo prekės kokybę. Kaip sakė Anykščių rajono policijos komisariato Prevencijos poskyrio viršininkas Valdas Palionis, nors dėl dviejų žmonių žūties ir pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau kaltuosius nustatyti yra labai sunku. Suprantama, policininkai neslepia numanantys, kur vyrai galėjo įsigyti mirtinų svaigalų. Tačiau kaime gandas apie tragediją sklido kur kas greičiau ir supratę, kad tai nebe juokai, "prekybininkai" paskubėjo pilstuku atsikratyti. O kitų įrodymų pareigūnai neturi. Mat abu mirusieji tą dieną gėrė drauge, be pašalinių. Todėl nėra jokių liudytojų, galinčių pasakyti, kur iš tiesų buvo įsigytas lemtingas buteliukas pilstuko.
Pasak vietinių gyventojų, abu velionys aknystiškiai buvo nei labai geri, nei labai blogi. Oficialaus darbo neturintys vyrai vertėsi iš įvairiausių uždarbių - dažniausiai talkindavo ūkininkams, padėdavo kitiems kaimo gyventojams įvairiuose ūkio darbuose.
Į ligoninę nevažiavo
Sigito tėvas Stasys Butkus (66 m.) papasakojo, jog nelaimės išvakarėse kaimynystėje gyvenantys Jonas su Sigitu buvo vienos kaimo gyventojos pakviesti patalkinti - suvežti šieną. Už tai, pasak senolio, vyrams buvo atlyginta - kiekvienas gavo po dešimtį litų. Baigę darbą, kaip ir buvo įpratę, vyrai nutarė atsipalaiduoti. Nešinas dviem buteliais stipraus alaus Sigitas buvo užsukęs į namus, pakvietė prisidėti ir tėvuką. Tačiau sveikatos jau stokojantis senukas atsisakė. Tuomet Sigitas su Jonu įsitaisė kiek atokiau nuo namų. Vyrai gėrė ne tik stiprų alų, bet ir degtinę. Apie septintą valandą Sigitas grįžo namo ir atsigulė miegoti. Netrukus parėjo ir Jonas.
Abu sugėrovai gyveno tame pačiame aštuonioms šeimoms pritaikytame name, beveik pačiame Aknystų pensionato kieme. Sigitas gyveno drauge su savo tėvu, Jonas - su prieš 15 metų sutikta gyvenimo drauge Valentina Meimonaite (40 m.) ir jiedviejų 12 metų dukterimi. Jo sugyventinės teigimu, Jonui negera pasidarė apie pusiaunaktį. Jis skundėsi, kad jam negera širdžiai, todėl žmonės iškvietė greitąją pagalbą. Atvykę medikai pasiūlė J. Liaudanskui drauge vykti į ligoninę - nuo alkoholio vis dar apsvaigusiam ir blogai pasijutusiam vyrui tinkamiausia pagalba suteikta galėjo būti tik ligoninės sąlygomis. Tačiau Jonas užsispyrė ir atsisakė važiuoti - galvojo, kad viskas netrukus praeis. Padėję kuo gali, greitosios pagalbos gydytojai išvažiavo. Tačiau sunegalavusiojo sveikata nė kiek nepagerėjo, atvirkščiai, jam darėsi vis blogiau. Kaimynai papasakojo, jog naktį vėl skambino į greitosios pagalbos stotį, tačiau ten, išgirdę, kad vėl yra kviečiami pas tą patį pacientą, važiuoti atsisakė. Tuomet viena iš kaimynystėje gyvenančių moterų nuskubėjo į pensionatą, iš kurio atėjo budinti slaugytoja. Ji ligoniui davė raminančių vaistų. Bet tai nieko negelbėjo. Apie pusę septynių ryto J. Liaudanskas jau aptiktas sukniubęs virtuvėje prie šaldytuvo. Vėl atbėgusi pensionato medikė nieko nelaukdama iškvietė greitosios medikus. Antrą kartą tą pačią naktį atvykusi greitoji Joną išsigabeno į ligoninę. Deja, jo gyvybės išgelbėti nebepavyko.
Antrasis mirė vienas
Kol vyko bent šioks toks mėginimas gelbėti vieną iš sugėrovų, antrasis tą naktį buvo visai pamirštas. Niekas apie Sigitą negalvojo, mat manė, kad jis miega paprasčiausiu girto žmogaus miegu. Deja, tą naktį užgeso ir jo gyvybė. Tačiau tai pastebėta tik ryte. Kad Sigitas taip pat nebegyvas, jo tėvas suprato tik ryte, kai kilus sumaiščiai dėl Jono mirties ėmė žadinti sūnų. Pasak senuko, tai buvo apie dešimtą valandą. Priėjęs prie, kaip manė, miegančio sūnaus lovos ir pasilenkęs pamatė, kad šio visas veidas mėlynas, o iš burnos išsiveržę kažkokio skysčio.
Nors ir abu Butkai miegojo tame pačiame kambaryje, tačiau senukas tikino naktį nieko įtartino nei matęs, nei girdėjęs. Tačiau senasis Butkus stipriai neprigirdi ir paprasčiausiai galėjo neišgirsti mirštančio sūnau aimanos ar gargaliavimo. Pasak senuko, jau kai Sigito kūnas buvo išneštas, aptikta po galva išbėgusi nemaža kraujo bala.
Antrasis Stasio sūnus Viktoras (30 m.) gyvena tam pačiame name, tačiau kitame bute.
Sigitas buvo sumuštas
Dėl Jono Liaudansko mirties aknystiškiai kaltina tik pilstuką, o dėl Sigito mirties dar sklando ir šiokių tokių abejonių. Kaimo gyventojai pasakojo matę, kad vaikinas mirties išvakarėse buvęs stipriai sumuštas. Kas tai padarė, žmonės tikino nežinantys. Tiesiog tuo metu, kai Sigitas dviračiu važiavo plentu, matyt, netyčia sutrukdė pro šalį lekiančiam automobiliui. Šio keleiviai iššokę "paauklėjo" dviratininką keliais smūgiais į krūtinę ir pilvą. Įvykį matė viena Aknystų gyventoja, kurios žodžiais, po užpuolimo Sigitas buvo nuverstas į pakelės griovį ir iš ten ilgokai negalėjo išlipti. Tačiau į galvą jo užpuolikai nemušė. Po egzekucijos nepažįstamieji paprasčiausiai nuvažiavo.
Ar šis epizodas galėjo turėti įtakos jaunuolio mirčiai, be jokios abejonės, įvertins teismo medikai. Tačiau pats faktas, jog vyrų gyvybę nusinešti galėjo nuodingi svaigalai, nekelia jokių abejonių. Vietiniai gyventojai tikiną žiną, kur vyrai galėjo pirkti alkoholio. Vienas iš pašnekovų pasakojo, jog kaip tik prieš šią nelaimę tas "taškas" buvo papildytas svaigalų atsargomis, atgabentomis iš Kauno. Kad niekas daugiau kaime neapsinuodijo, galbūt tėra tik laimingas atsitiktinumas. Suprantama, savo atsargas sunaikinęs pardavėjas, ko gero, užkirto kelią naujoms nelaimėms ir galimoms mirtims, nors tai jo atsakomybės nė kiek nelengvina.
