Albertas ONIŪNAS
Tauragės rajono Batakių geležinkelio stoties gyvenvietėje, savo namuose trijų butų name, rasti pasikorusios Valerijos Labatmedienės (35 m.) ir peiliu nužudyto jos sugyventinio Rimo Karpio (45 m.) lavonai. Manoma, kad V. Labatmedienė nužudė sugyventinį ir pasikorė.
V. Labatmedienės motina buvo ir yra stikliuko mėgėja, todėl Valerija mokėsi Skaudvilės pagalbinėje mokykloje. Gyveno Batakiuose, buvusio miškų ūkio gyvenvietėje. Vėliau tuos trijų butų barako tipo namus kaimiečiai privatizavo. Pirmas jos vaikas prieš 15 metų gimė nuo sugyventinio, tačiau nuo tėvo užsikrėtė atvira tuberkuliozės forma ir 8 mėnesių mirė. Vėliau mirė ir tėvas. Valerija ištekėjo už Stasio Labatmedžio, kartu su juo dirbo miškų ūkyje, gyveno palyginti tvarkingai, negėrė. Apie 1992 metus mirė antrasis Labatmedžių vaikas - jis gimė neišnešiotas ir tepagyveno kelis mėnesius.
1994 metais Labatmedžiai neteko septynmečio sūnaus Donato. Šeima dirbo talkoje pas vieną ūkininką, vežė šieną. Tas ūkininkas atsitiktinai šake pataikė mažajam Donatui į akį. Berniukas buvo nuvežtas į Tauragės ligoninę, tačiau vietiniai medikai nesiryžo tokios traumos gydyti ir greitoji su Donatu pasuko į Kauną. Tačiau ties Raseiniais Donatas mirė ant motinos rankų. 1996 metais abu Labatmedžiai miškų ūkyje sodino medelius. S. Labatmedis staiga sukniubo ir nebepakilo - jį pakirto širdies smūgis. Po vyro mirties V. Labatmedienė ėmė gerti. Iš keturių jos pagimdytų vaikų liko gyva tik dukra Irena, kuriai dabar 15 metų.
Po vyro mirties Valerija Labatmedienė sugyventinio neturėjo iki pat praėjusių metų, kol nuvyko pas Kelmės rajone gyvenančią tetą pagyventi ir padėti. Čia ir susipažino su išsiskyrusiu Rimu Karpiu, parsivežė jį į Batakius. Bendras gyvenimas klostėsi nekaip, nes abu mėgo išgerti, o girta V. Labatmedienė dažnai puldavo isterijon, ją kamavo pavydo priepuoliai. Buvo įsitikinusi, kad jos sugyventinį nuolat bando nuvilioti kaimynės. Kivirčijosi su savuoju Karpiu Valerija dažnai. Prieš kelias dienas ir įvyko lemiamas, paskutinis kivirčas.
R. Karpis grįžo namo išgėręs, o Valerija taip pat buvo girta, nes ką tik seniūnijoje buvo gavusi kompensaciją už malkas ir pašalpą netekus maitintojo - iš viso apie du šimtus litų. Sugyventiniai susikivirčijo, kaip įprasta, dėl menkniekio. Įsiaudrinusi Valerija čiupo peilį ir dūrė sugyventiniu į krūtinę. Kai jis parkrito agonijoje, moteris atsitokėjo ir apsikabinusi maldavo nemirti. Pamačiusi, kad gyvenimo draugas nebegyvas, bandė kelis kartus tuo pačiu peiliu durti sau į krūtinę, tačiau nepavyko. Tada nuėjo į sandėliuką ir pasikorė, pririšusi špagatinę virvutę prie sienoje įkaltos vinies. Tragedijos pradžią matė kaimynai ir iškart iškvietė greitąją, tačiau kol medikai atvažiavo, jų pagalba nei R. Karpiui, nei V. Labatmedienei jau nebuvo reikalinga.
V. Labatmedienės dukra Irena liko visiška našlaitė, jai teks glaustis pas čia pat, Batakiuose, gyvenančią močiutę. Baudžiamoji byla dėl šio įvykio keliama nebus, nes kaltininkė nusižudė.
