Rudens vakaras... Vėsu...
Draikos rūko skaros...
Kažko slepias nuo visų
Nivoje karveliai.
Ant grindų - "muškieta",
Visi laiko durklus
Ir visų kaip vieno
Iš-pūs-ti pa-gurk-liai...
- Karveliai mėlynieji,
Karveliai jūs pilkieji,
Skrendat kur? - Į mišką!
Elnę reiks nu-pyš-kint!
Tindi rindi riuška
Raudonbalė triuška:
Tai "bratkos" karveliai
Tikrą karą kelia...
Rimas nivą veda,
Kęstas elnę šaudo,
O Virgilis, trečias brolis,
Juos it Šveikas saugo...
Pykšt - nukirto elnę...
Užniūniavo švelniai:
- Bus balius! Bus bandelių!
Bus elnienos ligi valiai!
Tai "faina" "zakuska" -
Kepsnys su kopūstais!
Tinka prie "arielkos"...
Alų gerti sveika...
Karveliukai, karvelienės
Paskanaus trapios elnienos!
(Lyg nebūtų ji skanauta -
Juk ilgai bra-ko-nie-riau-ta...)
Taip svajoję brakonieriai
Greit žaibu į krūmus nėrė,
Mat gamtos bičiuliai
Capt aniems už dūlių...
Anei kepsnio, anei šnapso,
Anei py-ra-gė-lio.
Teko valdžiai "do-va-no-ti"
Krūvą pi-ni-gė-lių!
Kęstas baudą moka
Ir Virgilis moka,
O kietasis "faras" Rimas
Neprarast mun-du-ro vilias...
O jau be munduro
Teks smaksot už durų.
Savoj karvelidėj
Nebebūti ly-de-riu...
Keikt šėtoną, velnią,
Nužudytą elnę...
Benediktas Medvedevas, Biržai
