Užmiršk cigaretes ir alkoholį, kol laikas...
Kaunietės gydytojos onkologės Leonardos Šarakauskienės turima informacija, maždaug 30 procentų visų navikų atsiradimo priežastis yra rūkymas (4 procentai vėžiu suserga dėl profesinių priežasčių, 3 - dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, 3 - dėl jonizuojančių ir ultravioletinių spindulių, o 60 procentų ligonių vėžio atsiradimo priežastys nėra tiksliai nustatytos - manoma, kad tam įtakos turi genetiniai faktoriai, prasta mityba, virusai, netinkamas gyvenimo būdas ir kt.).
Rūkantieji vėžiu suserga dešimt kartų greičiau nei nerūkantieji. Šis žalingas įprotis yra pagrindinė tiek vyrų, tiek moterų plaučių vėžio priežastis Lietuvoje. Nepaisant to, rūko vis daugiau vyrų ir moterų... Pasak gydytojos onkologės, rūkymas labai padidina ir gerklų, burnos ertmės, šlapimo pūslės, stemplės ar kasos vėžio riziką. Be to, rūkant gerokai dažniau sergama lėtiniais kvėpavimo takų katarais, gali išsivystyti lėtinė obstrukcinė plaučių liga, vargina skrandžio gleivinės uždegimai, opaligė, širdies ir kraujagyslių ligos.
Medicininė statistika teigia, jog kiekviena surūkyta cigaretė žmogaus gyvenimą sutrumpina maždaug 11 minučių. Yra žinoma ir tai, jog maždaug 80 procentų visų rūkančiųjų nuoširdžiai nori mesti rūkyti, tačiau neįstengia to padaryti, mat jau yra priklausomi nuo nikotino ir kurį laiką neparūkę pradeda jausti abstinenciją.
Medikų tvirtinimu, psichologinė priklausomybė nuo nikotino yra lengvesnė už fizinę. Pirmuoju atveju rūkantis žmogus nejaučia didelio poreikio rūkyti - tiesiog manipuliuoja rūkymu, ir tiek. Išsivysčius fizinei priklausomybei, rūkantysis per dieną surūko 20 ir daugiau stiprių cigarečių, visuomet būna apsirūpinęs jų atsargomis (o jei pritrūks?), ryte vos atsikėlęs iš lovos visų pirma puola ieškoti cigaretės ir žiebtuvėlio...
Rūkant, tai yra nikotinui stimuliuojant, galvos smegenyse išsiskiria cheminis junginys dopaminas, kurio dėka rūkantysis patiria malonų apsvaigimą, pakyla nuotaika. Toks nervų sistemos stimuliavimas ir skatina žmogų rūkyti. Tačiau laikui bėgant to patiriamo malonumo kartelė nuolat kyla, smegenims reikia vis didesnio nikotino kiekio, kad būtų pasiektas toks pat pasitenkinimas. Todėl metus rūkyti gali laikinai kiek sumažėti smegenų aktyvumas, rūkantysis ima prastai jaustis, jam krenta nuotaika ir dažniausiai vėl griebiamasi cigaretės...
Dar vienas apgaulingas nikotino poveikis organizme yra noradrenalino išsiskyrimas galvos smegenyse. Šis cheminis junginys padeda greičiau sukoncentruoti dėmesį, didina darbingumą, todėl nustojęs rūkyti žmogus pasidaro nervingas, piktas, nerimastingas. Štai ir vėl randama "rimta priežastis" pasiieškoti cigaretės...
Rūkymas, medikų tvirtinimu, ypač kenkia moterims, mat be kitų sukeliamų organizmo sutrikimų, labai paankstina menopauzę. Yra nustatyta, kad tarp rūkančių moterų yra kur kas daugiau nevaisingų nei tarp nerūkančiųjų. O ir pastojusios rūkančios moterys ne visada pagimdo: jas dažniau ištinka savaiminiai persileidimai, pasitaiko kraujavimų nėštumo metu, kyla pavojus nėštumui užsimegzti ne vietoje, pagimdyti prieš laiką ar vaisiui gimti su defektais.
Priklausomybė nuo nikotino - liga, todėl nevalia į tokį susirgimą žiūrėti pro pirštus. Kad ir kaip nelengva mesti rūkyti, anksčiau ar vėliau reikėtų tai padaryti, mat šiek tiek pasikankinę netruksite pajusti nerūkymo privalumus.
Dauguma rūkančiųjų neatsisako cigarečių manydami, kad "jau per vėlu", kad dėl rūkymo susidarę pakitimai organizme jau negrįžtami. Tai, medikų tvirtinimu, labai klaidingas, apgaulingas įsitikinimas. Mat nustojus rūkyti organizmas pats pradeda išsivalyti ir po dviejų parų iš organizmo pašalinamas visas nikotinas.
Mesti rūkyti bus lengviau, jei rūkalius turės aiškų ir motyvuotą norą. Žmogus privalo pasitikėti savo jėgomis, turi tikėti, kad jam tai nebus sudėtinga padaryti. Labai svarbu, kad apsisprendusį mesti rūkyti žmogų palaikytų namiškiai, bendradarbiai, kiti artimieji.
Šiuo metu vaistinėse yra įvairiausių vaistų, padedančių atsikratyti rūkymo. Tačiau, medikų teigimu, šie vaistai duoda naudą tik tuomet, kai jų vartojimas bus derinamas su nemedikamentiniais gydymo metodais.
Na, o kuo organizmui žalingas alkoholis? Alkoholiniai gėrimai, anot gydytojos Leonardos Šarakauskienės, spartina burnos ertmės, liežuvio, ryklės, gerklų bei stemplės vėžio vystymąsi. Piktnaudžiavimas alkoholiu skatina ir kepenų bei kasos navikų augimą (ypač daug kancerogeninių medžiagų yra spalvotuosiuose svaigiuosiuose gėrimuose!).
Dažnas alkoholinių gėrimų vartojimas laikui bėgant sukelia alkoholizmą - liguistą, sunkiai įveikiamą potraukį alkoholiui. Galimybė susirgti alkoholizmu atsiranda 5-10 metų piktnaudžiaujant alkoholiu, kuomet su potraukiu gerti atsiranda abstinencijos sindromas ir potraukis atsipagirioti. Tuomet ligonis jau gali imti gerti vienui vienas, slapta, jam tinka bet koks gėrimas - kad tik būtų "su laipsniais"... Susirgusiojo alkoholizmu organizme ima daugėti liguistų pakitimų: dažnam prasideda lėtinis gastritas, opaligė, enterokolitas, hepatitas, kepenų cirozė, pankreatitas ir - vyrai, dėmesio! - gresia impotencija! Organizmui silpstant, gali prisimesti ir plaučių uždegimas, bronhektazinė liga, tuberkuliozė. Alkoholis ypač žaloja nervų sistemą. Ypač sunki lėtinio alkoholizmo komplikacija yra alkoholinė psichozė. Ligonis pasidaro irzlus, priekabus, agresyvus, nesivaldo, jam pradeda drebėti rankos. Prarandamas bet koks atsakomybės jausmas, nustojama paisyti moralės normų, degraduoja protiniai sugebėjimai. Na, o likus vieninteliam dominančiam interesui - žūtbūt susiveikti svaigalų ir išgerti - galutinai žlunga ir asmenybė... Ypač greitai alkoholis "suėda" moteris...
Alkoholizmas - labai sunkiai įveikiama liga. Reikia didžiulių ir ligonio, ir jo artimųjų, ir gydytojų pastangų. Vaistais šalinami abstinencijos sindromo reiškiniai (nuotaikos sutrikimai, nemiga), stiprinamas ligonio organizmas, taikomi psichoterapijos metodai ir t. t. Deja, galimybę pasveikti turi tik tas žmogus, kuris tampa visišku abstinentu, nes liguistas potraukis alkoholiui gali atsirasti ir po daugelio metų.
Todėl tiems, kurie nori ilgai išlikti sveiki ir darbingi, reikėtų kuo skubiau apsispręsti - užmiršti cigaretes ir nesaikingą piktnaudžiavimą alkoholiu.
