Kovo 12-oji - pasaulinė glaukomos diena
Šiais metais kovo 12-oji antrą kartą yra skelbiama Pasauline glaukomos diena. Tuo siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į glaukomos problemą.
Susimąstyti verčiantys skaičiai
Šių dienų medicina gali gana daug - diagnozuoti, gydyti ir sustabdyti glaukomą. Skaičiuojama, kad 2010 metais pasaulyje bus 60,5 mln. sergančiųjų glaukoma, o 2020-aisiais - jau 80 mln. Nors esama naujų diagnostikos ir gydymo galimybių, aklumo grėsmė dėl glaukomos lieka labai didelė. 2000 metais pasaulyje buvo 6,7 mln. žmonių, apakusių abiem akimis nuo glaukomos - tai tikrai nemaži skaičiai, verčiantys susimąstyti.
Lietuvoje glaukomos ir akių hipertenzijos (glaukomos rizikos veiksnio) atvejų yra 14,56 tūkstančiui gyventojų. Kasmet nustatoma apie 10 000 naujų glaukomos atvejų suaugusiems ir apie 300 atvejų vaikams iki 18 metų amžiaus. Mūsų mažai Lietuvai tai gana dideli skaičiai.
Glaukoma - kas tai?
Tai yra lėtinė akių liga, kurios laiku nediagnozavus ir nepradėjus gydyti, galima apakti. Apakimas glaukomos atveju yra neišgydomas, nes liga pažeidžia regos nervą ir tinklainės nervines ląsteles. Susirgus glaukoma, pamažu siaurėja akiplotis, darosi sunku orientuotis aplinkoje, nes matymas tampa tarsi pro vamzdį. Sergantieji ilgą laiką net nežino, jog serga glaukoma, nes pradinėse stadijose ši liga dažniausiai nesukelia jokių nusiskundimų: žmogui nei skauda, nei akis graužia. Glaukoma neužkrečiama, tačiau gali būti paveldima.
Glaukoma turi keletą rizikos veiksnių, kurie gali pagreitinti glaukomos atsiradimą - tai cukrinis diabetas, didelio laipsnio trumparegystė, migrena, arterinio kraujospūdžio svyravimai (tiek žemo, tiek aukšto kraujospūdžio), taip pat glaukoma gali atsirasti po stiprių akių sužeidimų ar kai kurių akių operacijų. Šia liga dažniau serga vyresni asmenys, daugiau kaip 40 metų amžiaus, tačiau sirgti glaukoma gali ir vaikai. Įdomu tai, kad geltonosios rasės žmonės dažniau serga uždarojo kampo glaukoma, o juodajai rasei būdinga agresyviau progresuojanti glaukomos eiga. Tai susiję su įgimtais rasiniais ypatumais.
Anksčiau glaukoma vadinta padidinto akispūdžio liga, net sakydavome: "Gydytojas pamatavo akių spaudimą ir glaukomos nerado". Šiuo metu taip nėra. Žinome, kad akispūdis yra vienas pagrindinių glaukomų rizikos veiksnių, tačiau glaukoma gali išsivystyti ir esant normaliam akispūdžiui - tai vadinama normalaus akispūdžio glaukoma. Gali būti padidėjęs akispūdis, tačiau be glaukomai būdingų pakitimų - tai vadinama akies hipertenzija. Akispūdis yra dinamiškas fiziologinis parametras, svyruojantis paros bėgyje. Gali būti, kad akispūdis pakyla, tačiau ne tuo metu, kai pacientas lankosi poliklinikoje. Todėl labai svarbu įvertinti, kokio akispūdžio svyravimų per parą kreivė.
Jei matote lyg pro rūką
Glaukoma prasideda dažniausiai nepastebimai, nesukeldama jokių ypatingų požymių. Dažniausiai ankstyva glaukoma nustatoma, kai žmogus atvyksta pasitikrinti dėl netinkančių akinių, akių nuovargio žiūrint TV, ašarojimo - tai požymiai, nesusiję su glaukoma, bet patyręs akių gydytojas atkreipia dėmesį į pradinius pakitimus, būdingus glaukomai, ir nusiunčia konsultuotis su specialistu. Pasitaiko, kad uždengus vieną akį ranka, pastebima, kad kita akimi matoma lyg pro rūką ar rakto skylutę. Žmogus galvoja, kad tai atsitiko staiga, tačiau neretai tai būna toli pažengusios klastingos ligos glaukomos požymis. Yra glaukomos formų, kurios sukelia nemalonų tempimo, skausmo pojūtį, trunkantį ilgiau pabuvus tamsoje ar pasilenkus, išgėrus daugiau skysčių, pabuvus karštyje ar po skalbimo, grindų plovimo ar ravėjimo darže, kai ilgesnį laiką tenka būti pasilenkus., po patirto sielvarto ar susijaudinimo. Pacientas į šiuos požymius nekreipia dėmesio, teisinasi nuovargiu ir persitempimu, juolab kad vos kelias minutes ar valandas trunkantys nemalonūs pojūčiai praeina ir po to jaučiamasi visiškai gerai. Tai gali būti lėtinės uždaro kampo glaukomos požymiai. Kartais liga būna ūmios eigos - skundžiamasi galvos skausmais smilkinyje, apie akis, veržia ir skauda akį (dažniau vieną), žymiai pablogėja rega, pykina, vemiama, - tai glaukomos priepuolis ir tuomet jau reikalinga skubi akių gydytojo pagalba.
Daugiau dėmesio savo akims
Glaukomos atveju aklumas yra negrįžtamas, nes žūsta regos nervas. Jei žmogus apako - regėjimo grąžinti nebegalima. Tačiau glaukomos galima išvengti. Jei kiekvienas bent kartą per 1-2 metus ateitų pas akių gydytoją ir pasitikrintų akis, glaukoma būtų diagnozuojama laiku ir skiriamas veiksmingas gydymas. Taigi žmogus turi būti sąmoningas ir pats atvykti pas gydytoją tikrintis. Nors glaukoma paprastai laikoma vyresnio amžiaus žmonių liga, bet suserga ir jauni žmonės, pasitaiko ir įgimtų glaukomų. Yra apie 40 ligos formų, todėl du žmonės gali sirgti glaukoma visiškai skirtingai ir vaistai, tinkantys vienam, nebūtinai tiks kitam.
Šiuolaikinės gydymo galimybės
Diagnozavus glaukomą ir metams bėgant, ligos eiga gali keistis - ji gali būti kompensuota, lėtai progresuojančios, stabilios eigos liga, tačiau žmogui senstant, keičiasi ir akis, o su ja - keičiasi ir glaukoma. Galbūt žmogus keletą metų ramiai lašinosi vaistus, o jo liga pasikeitė, progresuoja ir jam reikia visiškai kitokio gydymo. Lazerinis gydymas taikomas, kai gydymas lašais yra nepakankamai efektyvus ir siekiama papildomo akispūdį mažinančio efekto. Kuomet glaukominiai pakitimai progresuoja, net po viso taikyto konservatyvaus gydymo, atliekama antiglaukominė operacija. Tačiau liga lieka net ir išoperavus akį, problemų nesumažėja, gali atsirasti ir kitų akių ligų - katarakta, amžinė geltonosios dėmės degeneracija ir pan. Laiku gydant glaukomą, galima išsaugoti likusias regos funkcijas, bet, deja, negalima grąžinti jau prarastų.
Pasitikrinti derėtų kiekvienam
Net ir šiais laikais, kai tik diagnostikos ir gydymo galimybių, pasitaiko aklumo, sukeltas glaukomos, o į gydytojus kreipiasi tik 40-60 proc. visų glaukoma susirgusių žmonių. Kadangi liga dažniausiai prasideda perkopus per 40 ar 50 metų amžių, regėjimo pablogėjimas aiškinamas amžiumi ir neskubama kreiptis į gydytoją. Todėl bent kartą metuose vertėtų apsilankyti pas akių gydytoja - pasitikrinti regėjimą, akių spaudimą, įvertinti akių dugno pakitimus, akiplotį, kad išvengtumėte ar bent jau sustabdytumėte šios ligos progresavimą.
Paruošė Kęstutis Bytautas
