KIAULĖ nepagailėjo kiaulysčių, bet...
Kad Žiurkė išneštų Kiaulės paliktas ligas
Sveikata - brangiausias žmogaus turtas, todėl turbūt nė vienas naujametis sveikinimas neapsieina be šilto palinkėjimo: "Sveikatos!" Kiek šio turto atseikėjo 2007-ieji - Kiaulės - metai, teiravomės kelių "Akistatos" pašnekovų. Šįkart jų žvalgėmės tik Suvalkijoje, kad įsitikintume, ar, anot liaudies išminties, visada tik naudos ieškantys, esą viską apskaičiuojantys ir itin taupūs suvalkiečiai išvengė "sveikatos kiaulysčių", kaip nuo jų gynėsi ir ar jie šykšti malonių linkėti kitiems.
Ona MAČIULIENĖ, pensininkė (iš Marijampolės) - literatė, humoro grupių vadovė:
- Negaliu keiksnoti - Kiaulė man buvo draugiška. Per šiuos metus pas gydytojus lankiausi tik 3 kartus. Ir tik vienas iš jų buvo labai rimtas - širdies operacija dėl aptiktos užsikišusios pagrindinės arterijos. Operavo nuostabūs Kauno medicinos universiteto klinikų medikai. Šiaip per savo gyvenimą esu net 7 kartus operuota dėl įvairių traumų ir ligų. Šiemet kiek kamavo ir didesnė sloga, o šiaip jaučiausi gerai, nes sirgti ir subliūkšti man neleidžia mano mėgstamas darbas - nuolatinės repeticijos su Profesinio rengimo centro moksleiviais, koncertai, konkursai. Jau 19 metų žiūrovų linksminti ant scenos lipa šaunioji humoro grupė "Jaunieji ūkininkai", žinoma turbūt kiekviename Lietuvos rajone. Pavadinimas nesikeičia, o patys jaunieji artistai - kas pusantrų metų vis kiti. Šiems vaikinams esu ne tik vadovė, bet ir mama, ir močiutė, todėl paisau jų sveikatos - draudžiu vaikščioti nuogais kaklais ir atlapotomis striukėmis, nes susirgę dainuoti negalės, o ir pinigų vaistams reikės.
Pati pinigų vaistams irgi esu priversta išleisti, bet kiek paprastai išleidžiu per mėnesį - neskaičiuoju, kad nepasidarytų baisu. Kita vertus, kaip aš mėgstu pajuokauti, garbus pensininko amžius ir turi neapsieiti be ligų, nes būtų apmaudu sveikam numirti! Jeigu jau kalbame apie pinigus, tai galiu pasakyti, kad Kauno klinikų daktarams jų tikrai nemokėjau. Labai norėjau atsilyginti, bet kad mane operavęs profesorius Rimantas Benetis neleido ir dar man patarė juokauti ten, kur reikia, ir tada, kada reikia. Už tai šį profesorių labai gerbiu ir aukštinu. Jis man - kaip Dievas, pratęsęs mano gyvenimą dar 2001-aisiais, kai pirmą kartą operavo man širdį. Todėl ir daktarui Benečiui, ir gydytojai docentei poniai Jankauskienei nuoširdžiai dėkoju už jų dėmesį, rūpestį, už jų kompetenciją, žemai lenkiu galvą prieš juos. Linkiu jiems dar ilgai lygiai taip pat nuoširdžiai tęsti šventą gydymo misiją. Noriu, kad sektųsi ir jiems, ir jų šeimoms, kad kasdienybę lydėtų kantrybė ir, žinoma, gera jų pačių sveikata! Visiems be išimties noriu palinkėti: lai Žiurkė išneša visas Kiaulės paliktas ligas, o jeigu jų dar liks - draugaukime su jomis.
Irmantas KVIETKAUSKAS (29 m.) iš Marijampolės savivaldybės, Purviniškės kaimo, 17 metų negalintis vaikščioti dėl paauglystėje patirtos eismo nelaimės:
- Džiaugiuosi, kad gyvenu, nors ne vienerius metus pasaulį pažinau tik iš gulinčio ligonio lovos. Dabar jau 8 metai, kai turiu vairuotojo pažymėjimą, todėl galiu vežimėliu pasiekti automobilį ir važiuoti kur noriu. Per tiek laiko, kai negaliu vaikščioti, išmokau gyventi taip, kaip galiu, ir, galima sakyti, susitaikiau su likimu. Kas iš to, kad kasdien graužčiausi ir žvelgčiau mirčiai į akis? Aš linkęs pasikliauti likimu: jeigu po tos kraupios avarijos buvau paliktas gyventi, tai ir tolimesnis mano gyvenimas - tik lemties rankose.
Kad tokiame savo gyvenime nemirčiau dar ir iš nuobodulio, pradėjau piešti paveikslus - tai turbūt didžiausia Kiaulės metų "kiaulystė" man. Šiaip piešiau nuo vaikystės, bet šiemet, vasario mėnesį, seniūnijos centro bibliotekoje, buvo atidaryta pirmoji mano personalinė paveikslų paroda. Ne pats tai sugalvojau - buvau paragintas man neabejingų žmonių. Labai džiaugiausi, nes net 8 paveikslai iš 16 eksponuotų per atidarymą buvo nupirkti. Turiu užsakymų ir dabar, kai kuriuos padovanojau. Mano piešinių tematika - Lietuva. Darbai gimsta ir prisiminus kokią nors kelionę, ir žiūrint į nuotraukas ar atvirukus, o kartais - net stebint, rodos, nusibodusias kambario užuolaidas.
Man Kiaulė buvo dosni sveikatos - lyg ir nekilo labai rimtų naujų sveikatos problemų, nors nuolat gulinčiam žmogui rizikos susirgti yra daug. Ligoninėje negulėjau ir labai džiaugiuosi, nes jos bijau kaip velnias kryžiaus - dar nuo tų avarijos laikų. Todėl ir kitiems žmonėms visada linkiu tik sveikatos, nes sveikas žmogus - tai ir laimingas žmogus. Dar labai mėgstu, sveikatos linkėdamas, pridėti: "Ir tegul būtinai pildosi šie palinkėjimai!"
Irena SUROVECIENĖ iš Marijampolės savivaldybės, Padovinio kaimo - bendruomenės slaugytoja:
- Galiu padėkoti Kiaulei, kad Padovinio kaimo žmonės pagaliau gali jaukiai ir patogiai jaustis naujame, suremontuotame medicinos punkte. Likome tame pačiame pastate, miestelio centre, tik persikėlėme į naujus kabinetus. Dabar čia erdviau, jaukiau, labai šilta ir tikrai smagu, yra visus reikalavimus atitinkantis procedūrinis kabinetas, erdvus laukiamasis, iš kurio susirinkusiųjų triukšmelis nepasiekia kabinete dirbančios manęs ir apžiūrimo ligonio. Senose patalpose nenorint tekdavo išgirsti visas kaimo naujienas...
Ačiū Kiaulei ir už tai, kad jokia labai rimta liga nepaguldė į patalą ir manęs pačios - kiek sunegalavusi apsiėjau su savo žiniomis, gydytojo konsultacija ir vaistais.
Tačiau šiais metais buvo ir tikrų kiaulysčių, apkartinusių kaimo žmogaus gyvenimą. Valdžios vyrai vasaros gale paskelbė, esą supaprastinama vaistų pristatymo į kaimiškąsias vietoves tvarka. Bet mes turime atvirkštinį rezultatą: vaistų pristatymo tvarka labai sugriežtinta, daugeliui vaistų įsigyti nurodyta turėti gydytojo išrašytą receptą. Dėl šio recepto kaimo žmogus priverstas važiuoti į miestą, nes, pavyzdžiui, pas mus gydytojas atvažiuoja tik kartą ar du per mėnesį. Ir vien tik vaikų gydytoja. Ne vienas žmogus, susidūręs su šia problema, apskritai spjauna į tuos receptus ir nebesigydo. Dėl to man ne kartą teko išklausyti rimtų pretenzijų: garbaus amžiaus ligoti gyventojai piktinasi, esą jiems ant kaklo veržiama virvė - specialiai trumpinamas kelias į mirtį. Juk jie kaimo medicinos punkte dabar negali nusipirkti nei įprastų vaistų kraujo spaudimui reguliuoti, apie kuriuos su gydytojais išsiaiškinę nuo anksčiau, nei dėl sąnarių, nei nuo sklerozės ar viduriavimo. Galime pasiūlyti tik citramono, lašiukų, kelių kitų pavadinimų medikamentų. Net ir tada, kai ligonis kaime pritrūksta tirpalo atskiesti leidžiamuosius vaistus, irgi reikia važiuoti į miestą. Man keista: visą laiką buvo laikoma, kad felčeris kompetentingas išrašyti vieną kitą receptą, o dabar - jau ne. Tai piktina.
Nepaisant viso to, savo apylinkės žmonėms Naujųjų metų proga noriu palinkėti geros sveikatos, kantrybės ir ištvermės prisitaikant prie gyvenimo naujų vėjų. Šie palinkėjimai jiems tikrai vertingi, nes senstant ligų ir su sveikata susijusių problemų tik daugėja. Ir apskritai visiems linkiu, kad Žiurkės metai būtų tik geresni už praėjusiuosius!
Laimos GRIGAITYTĖS nuotr.:
- Su ligomis "draugaujanti" Ona Mačiulienė nori, kad ir medikai būtų sveiki
- Daugiau laiko lovoje praleidžiantis Irmantas Kvietkauskas "gydosi" piešiniais
- Medikė Irena Surovecienė gali tik užjausti pykstančius kaimo žmones
2007 12 21
