Sigitas STASAITIS
Lietuvoje nieko nenustebinsi papasakojęs apie debilą girtuoklį vyrą, kuris, pasidavęs įsiūčiui, prieš žmoną užsimojo peiliu. Nepasakotume ir apie šiaulietį J. Raugalą, savo draugei Danguolei dūrusį į širdį, jei ne keista šios istorijos pabaiga - išsigandęs atsakomybės sadistas su merdinčia sužeistąja užsirakino kambaryje ir beveik parą laukė, kol ji numirs. Moterį išgelbėjo užsukęs pažįstamas.
Šiųmetę sausio 10-ąją Juozas Raugalas (41 m.) meškeriojo ant Rėkyvos ežero ledo. Žuvys nekibo, tad žvejys su draugais nutarė pasišildyti. Šildėsi degtine, užsigerdami alumi. Greičiausiai vyrai pritrūko gėralo, nes namo į numojamą butą Medelyno gatvės 46-ajame namelyje J. Raugalas grįžo be nuotaikos.
Juozui pasirodė, kad jo draugė Danguolė išgėrusi. Šiaulietis dėl to labai supyko - žinia, tikroje lietuviškoje šeimoje vyrai gali nusilakti nors ir kasdien iki žemės graibymo, o moterims - šiukštu! Sugyventinis ėmė priekaištauti, kad Danguolė drįsta jo neatsiklaususi išeiti iš namų.
Danguolė teisinosi tebuvusi tik kieme - iš šulinio pasisemti vandens. J. Raugalas nepatikėjo, išrėkė, jog ji, boba, daugiau be vyro leidimo neturinti teisės nė kojos iš namų iškelti. Danguolė tenorėjo priminti nesanti nei vergė, nei baudžiauninkė, tačiau jos nuomonė pikčiurną tik įsiutino. Jis moteriškę spyriu parbloškė ant lovos ir ėmė velėti kumščiais. Mušė ilgai, pagal geriausių siaubo filmų scenarijus: sočiai pavaišinęs kumščiais, pasiėmė kirvuką, kurio pentimi moterį daužė per nugarą. Neužteko. Numetęs kirvį Juozas pagriebė peilį. Paaiškino išmąstęs, jog jiems abiem nebėra prasmės gyventi - dabar Danguolę papjausiąs, o pats pasikarsiąs.
- Durys užrakintos, tad niekas mums nesutrukdys, - ramino visai protą praradęs sadistas, užsimodamas peiliu. - Tu nebijok, aš tau į širdį dursiu du kartus, kad nesikankintum!
Ir dūrė. Laimei, tik vieną kartą, o ir į širdį nepataikė, tik (vėliau medikai nustatė) perdūrė blužnį. Moteriai iš krūtinės plūstelėjo kraujas, tačiau didžiausią pavojų kėlė prasidėjęs vidinis kraujavimas. Moteris iš skausmo sudejavo. J. Raugalas pagrasino, jog jei Danguolė dar išleisianti bent garselį, jis ją pribaigsiąs. Šiaulietei norėjosi gyventi, tad kentėjo sukandusi dantis. Juozas užmiršo savo pažadą pasikarti ir lyg niekur nieko tūnojo kambaryje.
Sužeistoji kankinosi visą naktį. Rytą į radiatorių pabarškino pirmajame aukšte gyvenantis buto savininkas - jis visada taip kviesdavo nuomininką. J. Raugalas trumpam nusileido žemyn, pasiėmė ten užmirštą striukę ir vėl grįžo į kambarį. Nenorėdamas, kad kas rastų sužeistąją, Juozas Danguolę privertė parašyti raštelį: "Išėjome iš namų, nes čia neįmanoma būti ramiai. Danguolė - Juozas".
Raštelį J. Raugalas prikalė prie namo laukujų durų tikėdamasis, jog niekas pas juos neužeis. Apie sužeistą Danguolę jis nemąstė.
Strategas suklydo - perskaitęs tokio keisto turinio raštelį, geras sugyventinių pažįstamas Alfredas Lukošiūnas nutarė, jog arba buto gyventojai nevykusiai juokauja, arba abu išprotėjo. Nujausdamas nelaimę Alfredas nuplėšė raštelį, sulankstęs įsidėjo jį į kišenę ir ėmė kumščiais daužyti duris. Daužė tol, kol J. Raugalo nervai neatlaikė. Paskubomis apsirengęs sadistas spruko pro duris ir pabėgo. Kambaryje aptikęs merdinčią Danguolę, A. Lukošiūnas moterį palydėjo iki ligoninės, kur jai buvo operuota blužnis. Gydymas buvo sėkmingas, sužeistoji išgijo.
Neseniai J. Raugalas stojo prieš teismą. Jis teisinosi sužeistą Danguolę kambaryje laikęs iš baimės, kad niekas nieko nesužinotų. Kaip būtų paslėpęs nusikaltimą moteriai mirus, atsakyti negalėjo - apie tai sakė nepagalvojęs. Atrodytų, protinga moteris turėtų bėgti neatsisukdama nuo tokio "negalvotojo", tačiau nukentėjusioji nustebino teismą - pareiškė... atleidžianti savo kankintojui.
Už tyčinį sunkų kūno sužalojimą bei nesuteiktą pagalbą J. Raugalas nuteistas kalėti pusketvirtų metų sustiprinto režimo kolonijoje. Valstybinei ligonių kasai priteista 1 078 litai už Danguolės gydymą.
