Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Sausio 5-ją, penktadienį, penktą valandą popiet, per pačias Vytautines, Kauno Rotušėje įvyko pirmasis... XXI amžiaus pokylis. Šis iškilmingas renginys dvelkė paslaptingumu ir romantika (ką reiškė jau vien pavadinimas). Ne vienas pokylio dalyvis, sutiktas prie paradinių durų, nedrąsiai žengė vidun nuoširdžiai prisipažindamas, jog nežino, kas jo laukia šį vakarą. Artėjant pokylio pradžiai, rūmuose vis daugėjo damų, vilkinčių puošniomis sukniomis, bei jas lydinčių ponų... Tačiau netrukus paaiškėjo, kad gundančiai apsinuoginusios ir išsipuošusios moterys - tai nuolat bėgančios ir skubančios radijo, televizijos bei spaudos žurnalistės, teisėtvarkos institucijų spaudos atstovės, miesto savivaldybės darbuotojos bei pačios renginio rėmėjos - keleto garsių kaimo sodybų, užsiimančių turizmu, šeimininkės. Žinoma, prie gražių damų derėjo verslininkai, teisėjai, advokatai, miesto valdžios vyrai ir net Seimo nariai... Vakaro vedėja bei viena šio renginio organizatorių, LNK žinių redaktorė Jurgita Matulevičiūtė, vėliau prisipažino: nusprendusi, kad švenčių niekad nebus per daug (o jų ypač reikia žurnalistams), be to, kadangi naujojo amžiaus pradžią reikia pažymėti ypatingai, kartu su kabelinės televizijos "Init" vyriausiąja žinių redaktore Vilma Garlinskiene ir sugalvojo suorganizuoti šį pokylį. Tokiai idėjai pritarė Kauno miesto savivaldybė, o parėmė keletas dosnių firmų. Po trumpo Rotušės šeimininko Kęstučio Ignatavičiaus įžanginio žodžio bei šiek tiek ilgesnio miesto vicemero bei šio renginio globėjo (net pačiam buvo nejauku prisipažinti) Kazimiero Starkevičiaus pasveikinimo pasigirdo valso garsai. Apsukę keletą ratų ir išbandę Rotušės parketą (juk ne visiems čia tenka dažnai lankytis), šokėjai rinkosi į gardžiais kvapais dvelkiančią kitą salę. O stalai iš tiesų buvo įspūdingi, nukloti jūros gėrybėmis, vaisiais bei gėrimais. Smaližius viliojo šių metų valdovės postą užėmusi, galvą aukštai iškėlusi gyvatė... Ne vienas gurmanas sukiojosi apie didžiulį farširuotą starkį, tačiau kibti į jo šoną niekas nedrįso, mat visai šalia su pokylio dalyviais entuziastingai bendravo pats K. Starkevičius. Tačiau užteko miesto valdybos nariams susmeigti aštrius peilius į dailios žuvytės šonus - kaipmat sugužėjo minia. Tuomet į K. Starkevičių jau niekas nesidairė. Gardžius kąsnelius puotos dalyviai užgėrė vynu bei stipresniais gėrimais visai nesivaržė ir nekreipė dėmesio nei į negęstančias fotoaparatų blykstes, nei į raudonomis akutėmis žybsinčias filmavimo kameras (niekas nepabūgo net įžūliosios "Be tabu" kameros). Pagaliau atėjo laikas šokiams ir žaidimams. Pradėjęs mažai juoko keliančiais anekdotais, ponas Zakarauskas ėmė uždavinėti klausimėlius. Teisingi atsakymai buvo įvertinti rimtais prizais - kelionėmis į Čekiją, bilietais į Kauno džiazo bei Pažaislio festivalius. Keletui laimingųjų nusišypsojo laimė savaitgalius praleisti puikiosiose lietuviško kaimo sodybose. Ištvermingiausieji buvo maloniai nustebinti, kai baigus šokti tango rankose laikydamas nemažą pluoštą vokų tas pats Zakarauskas garsiai pareiškė, jog jie visi... "nusipelnė gyventi geriau". Tuoj pat Zakarausko mintį pratęsė ką tik žavią moterį šokdinęs Seimo narys R. Ruzas... Ir iš tiesų, visiems pokylio dalyviams, sugebėjusiems išbūti iki pabaigos, buvo įteikti pakvietimai apsilankyti A. Sabonio sveikatingumo centre... Žodžiu, kompensacija už išlietą prakaitą. Taigi tie, kurie dalyvavo šiame pokylyje, gali drąsiai teigti, jog XXI amžius tikrai prasidėjo...
