Irena ZUBRICKIENĖ
Praėjusių metų birželio 3-osios pavakare marijampolietis Algirdas Kasiulionis (18 m.), su draugu išeidamas iš namų, tėvui pažadėjo grįžti apie 22 valandą. Jeigu vaikinas būtų laikęsis pažado, šiandien jis greičiausiai sėkmingai tebekrimstų mokslus Petro Armino vidurinės mokyklos dvyliktoje klasėje ir ruoštųsi abitūros egzaminams.
Jeigu marijampolietis Artūras Juodsnukis (28 m.), tą patį vakarą linksminęsis su savo draugais, būtų nesusidomėjęs jaunomis panelėmis, tarsi pabirusiomis iš daugiabučiame name švęsto gimtadienio, šiandien jis turbūt nesėdėtų už grotų. O laikas nelaisvėje dar tik pradėtas skaičiuoti - devyneri su puse metų. Tokį nuosprendį žudiku tapusiam vyrui neseniai paskelbė bylą išnagrinėjęs Kauno apygardos teismas.
Švenčiant dingo telefonas
Minėtą vakarą Marijampolėje, viename Mokolų mikrorajono namų, buvo švenčiamas 16-metės Martynos Z. gimtadienis. Dalyvavo keliolika svečių - buvo ir solenizantei nepažįstamų asmenų, kuriuos buvo atsivedusios jos draugės. Naktį viena draugė pasigedo mobilaus telefono. Buvo manoma, kad jį pavogė ką tik išvykę kartu šventusios Gintarės draugai - Algirdas Kasiulionis ir toks Evaldas. Mat puotos dalyviai aptarinėjo, esą solenizantės nekviesti vaikinai elgėsi drąsiai, įžūlokai, netgi erzino, tad jų buvo paprašyta išeiti.
Dėl telefono sunerimusi Martynos draugė tuoj rado guodėjų. Šie pradėjo ieškoti "įtariamųjų" - paskambinę norėjo išsiaiškinti. Nors Algirdas ir jo draugas tikino jokio telefono neėmę, jie neatsisakė dar kartą susitikti su švenčiančia kompanija. Sutartas susitikimas buvo numatytas miesto centre esančios Rygiškių Jono gimnazijos stadione, kurį pamėgęs miesto jaunimas.
Ruošėsi gintis, kiek pajėgs...
Kai Martynos kompanija nutarė keliais automobiliais važiuoti į stadioną, buvo jau paryčiai. Prie simpatiškų panelių ir jų bendraamžių guodėjų netikėtai prisidėjo lauke sutiktas daugiau nei dešimtmečiu vyresnis kažkurio iš besilinksminusiųjų pažįstamas Artūras Juodsnukis. Malkos pravarde geriau žinomas vyras tuo metu slankiojo su keliais savo draugais. Visi pasišovė padėti ieškoti telefono.
Vos tik į stadioną keliais automobiliais atvyko telefono vagies ieškojęs jaunuolių būrys, Algirdas Kasiulionis su savo draugais čia jau lūkuriavo. Buvo keli vaikinai ir kelios panelės. Pastarosioms Algirdas, paskubomis išsilaužęs suolo lentą, užsiminė, kad ginsis, kiek tik pajėgs. Vienuoliktokas nujautė, kad įtūžę priešininkai nekariaus tik žodžiais.
Atvykėliai, skubiai išlipę iš mašinų, apstumdė ir apkumščiavo jų kelyje sutiktus Algirdo draugus, o Malka iškart nuskubėjo prie atokiau laukusio Algirdo. Pamatęs, kad nedidelio ūgio vienuoliktokas rankose turi "ginklą", Artūras apsiginklavo tokiu pačiu būdu - išsilaužė suoliuko lentą. Ilgesnių aiškinimosi kalbų čia nebuvo - iškart pasipylė Malkos smūgiai rankomis, kojomis ir lenta. Gerokai aukštesnis ir stipresnis vyras (gal todėl jis turi tokią pravardę - "pakrauna malkų") puolė Algirdą be jokių skrupulų. Šis iškart suklupo, bet vis tiek buvo talžomas. Po kelių stiprių smūgių draugai Malką pakvietė į automobilį, ir visi išvažiavo.
Muštynių atomazga sukrėtė
Iš keliolikos stadione buvusių jaunuolių, Algirdui sukniubus, teliko keli. Vieni pabėgo baimindamiesi Malkos bičiulių, kiti nenorėjo būti baisios egzekucijos liudytojai. Viena 16-metė panelė vėliau prisipažins, kad ji tuo metu nebepajėgė nei bėgti šalin, nei kaip nors užstoti daužomą draugą - ji tegalėjo užsisukti nuo chuliganų, delnais užsidengti veidą ir tikėtis, kad jos niekas nemuš, bei laukti, kuo viskas baigsis. Jai esą palengvėjo tik tada, kai ji išgirdo išvažiuojant kelis automobilius.
Algirdas Kasiulionis netrukus mirė toje pačioje vietoje, kur buvo mušamas. Ekspertai nustatė, kad lemtingi jam buvo kirčiai lenta į galvą - užteko bene penkių smūgių.
Rytą policijos koridoriuose būriavosi tie patys nemiegoję jaunuoliai, tapę nakties įvykių liudininkais. Pareigūnai surado ir Malką. Vyras neneigė mušęs neva įtartą telefono vagį, tačiau labai sutriko sužinojęs, kad tos muštynės baigėsi vienuoliktoko mirtimi.
Įvykio tyrimas nebuvo lengvas - jis buvo lydimas įvairių emocijų. Nors per muštynes aplinkui buvo per dvidešimt jaunuolių, vėliau dauguma jų tvirtino nieko nematę, nes sėdėję ir laukę automobiliuose. Kiti tegalėjo šykščiai paliudyti, kad lenta žiauriai švaistėsi niekieno nesudraustas "aukštas vyras" - mat viskas vykę labai greitai. Treti tematė, kaip sukniubo Algirdas, kurį žiauruolis mušė ir toliau. Kai kurios jaunųjų liudininkų motinos skubėjo išvežti savo atžalas atostogų į kaimus, nes tikino pastebėjusios kiemuose vis tas pačias mašinas, kuriomis neva atvažiuoja keršto kupini nužudytojo draugai. Malkos užtarėjai tikėjosi, kad vyras nebus apkaltintas dėl tyčinio nužudymo.
Teismas nustatė, kad A. Juodsnukis žudiku tapo kerštaudamas - ketindamas nubausti jam nurodytą telefono vagį. Apmaudžiausia, kad tas dingęs telefonas, tiriant nužudymo bylą, nebuvo surastas. Telefono savininkas vėliau atsisakė pretenzijų.
- Mums baisiausia, kad Algirdas buvo nužudytas visai be reikalo, - sakė nužudytojo bendramoksliai. - Jis negalėjo pavogti to telefono - antraip argi būtų važiavęs susitikti su piktai nusiteikusiais jaunuoliais? Bet jis nieko nebijojo - nieko blogo nepadaręs, galėjo tiesiai žvelgti į "tiesos ieškotojų" akis.
Buvo klasės ir šeimos šviesa
Netekties sukrėsti Algirdo klasės draugai ligšiol negali patikėti, kad mokykloje ramybę ir gerą nuotaiką skleisdavęs Algirdas - jau tik liūdnas prisiminimas. Anot jų, Algirdas buvo doras ir taikus žmogus, neturėjo priešų, pykdavo tik dėl gauto prastesnio pažymio. Jis buvo pažangus mokinys - jam ypač sekėsi matematika. Vaikinas visą laiką rūpinosi, kad jam ir nelengvai besiverčiantiems, stiklelio nevengiantiems tėvams būtų lengviau gyventi, todėl buvo jau ir įsidarbinęs.
A. Juodsnukis, nevedęs, dirbęs UAB ir joje tik teigiamai vertintas, prieš 11 metų už chuliganizmą teistas vyras, nuo pat pirmųjų tyrimo dienų neneigė savo kaltės. Jis tikino besigailįs, nes užmušti Algirdo nenorėjo.
- Jeigu Algirdas nebūtų turėjęs rankose lazdos, kai tik jį pamačiau stadione, tai nieko ir nebūtų įvykę, - per jam suteiktą paskutinįjį žodį atsiprašęs nužudytojo tėvų kalbėjo A. Juodsnukis. - Prašau teismo manęs nebausti labai griežtai.
Be griežtos laisvės atėmimo bausmės, nuteistasis dar privalės sumokėti A. Kasiulionio tėvams daugiau nei 50 000 litų turtinės ir neturtinės žalos kompensaciją. Nuteistasis tvirtino neliksiąs skolingas - dirbsiąs ir pataisos namuose, ir vėliau, kai sugrįšiąs į laisvę.
Nuotrauka iš policijos archyvo:
-A. Juodsnukis kalės beveik 10 metų
Nuotrauka iš asmeninio albumo:
-A. Kasiulionis šiemet būtų baigęs vidurinę mokyklą
2006 02 08
