Kortose - žmonių džiaugsmai ir ašaros
Irena ZUBRICKIENĖ (Irena LAKAVIČIŪTĖ)
Seniai Buktos kaime (Marijampolės sav.) gyvenanti Taisija Saračinskaja (77 m.) - ne tik artimiausiose apylinkėse žinoma būrėja. Nusikelti kortas pas senolę, iš kitų išgirdę apie jos galią išpranašauti ir perspėti likimą, atvažiuoja rūpesčių kamuojami žmonės, nepabūgę sukarti ir šimtuką kilometrų. Vietos gyventojai juokauja, kad sovietmečiu jų kaimą garsino paukštynas ir pigūs kiaušiniai, o dabar - tetule Taisa visų vadinama būrėja.
Išpranašautas likimas
Pernykštę gegužę marijampolietė Virginija S. (42 m.) Buktos kaime prekiavo dėvėtais drabužiais. Kai prie jos priėjusi garbaus amžiaus moteris, prirėmusi skvarbiu žvilgsniu, patarė nusikelti kortas, šioji tik ranka mostelėjo - esą netikinti jokiais plepalais. Bet senolės būta atkaklios. Primerkusi akis ir pastebimai kilstelėjusi antakius ji pakuždėjo Virginijai atskleisianti vieną tiesą, kurią moteriai esą reiktų žinoti iš anksto. Kadangi aplinkui būriavosi pirkėjai, o žilaplaukė būrėja įkyriai laukė pardavėjos sutikimo, Virginijai teko nusileisti. Paprašiusi už "brangų žodį" (tai jos mėgstamas posakis) sumokėti pačios išsirinkta palaidinuke, būrėja atkišo kortų kaladę... Ko tuokart Virginijai pripasakojo tetulė Taisa, moteris detaliai neprisiminė, nes visas būrėjos pasakytas tiesas užgožė vienintelė - per mėnesį ar pusantro moteris liksianti našlė. Ir pati susigraudinusi būrėja dar patarė Virginijai, kad jos vyras turėtų pasisaugoti mašinų. Rugpjūčio pradžioje Virginija S. iš tiesų palaidojo savo vyrą Liudą, žuvusį autoavarijoje, ir liko su dviem vaikais. Būtent pačios našlės, o ne tetulės Taisos papasakota ši istorija paakino pakalbinti senolę ir pasidomėti, kiek jos pasakytos tiesos pildosi.
Nuotaikinga būrėja Virginijos atvejį puikiai mena. Pasak jos, tuokart vos pažiūrėjusi simpatiškai pardavėjai į akis, suprato, kad turi ją perspėti dėl artėjančios nelaimės - esą pakeisti jau nieko negalima, tad tegul moteris nors susitaikytų su likimu. Vėliau sužinojusi, kad Virginija liko našlė, Taisija sakė ilgai verkusi. Ir tai, anot pačios, ne vienintelė tragedija, išpranašauta jos kortomis.
Gyveno "prie čigonų"
Nors Taisija savo išvaizda (tamsaus gymio, iki šiol pasilikusi ilgus, nors jau visiškai žilus plaukus) ir įkyraus atkaklumo nestokojančiu elgesiu labai primena čigonę, iš tiesų jos kraujuje klajoklių genties pėdsakų ieškoti neverta. Taisija - rusė, prieš keliasdešimt metų į Lietuvą atvykusi iš Smolensko. Užtat jos vyras Ivanas buvo čigonas. Štai iš kur čigoniškas "kvapas", nuolat bendraudavus su jo artimaisiais. Viena vyro giminaitė dar 1945 - aisiais, kai Taisija buvo dvidešimtmetė moteris, išmokė ją, anot Taisijos, skaityti ir suprasti kortas. Didelę patirtį turinti būrėja sako, kad nieko daugiau, kai jau žinai kortos reikšmę, ir nereikia - tik dar "pasukti smegeninę".
Tetulė Taisa neslepia esanti beraštė, tačiau žmonių psichologiją bemokslė moteris, atrodo, išmano. Vos užmetusi akį į nusižiūrėtą žmogų ji gali aptakiai pasakyti, kas jį kamuoja, kiek ir kokio amžiaus bei lyties vaikų turi, staigiai paberia keliolika vardų, tarp kurių neretai pasako ir dvejojančio kliento sutuoktinės ar sutuoktinio vardą. Šitaip būrėja pašnekovą suintriguoja ir palenkia į savo pusę. Marijampolėje turbūt jau nėra parduotuvės, redakcijos ar kokios kontoros, kur per daugelį metų nebūtų apsilankiusi Taisija. Antrą kartą į tą pačią įstaigą ji negrįžta - po kurio laiko pasitvirtinus kai kuriems spėjimams, žmonės jau patys jos ieškosi Buktos kaime.
Gali sugrąžinti nuklydusį sutuoktinį
Pasak tetulės Taisos, didesnė pusė jos buvusių klientų po kurio laiko sugrįžta. Štai kartą atvyko kortas nusikelti tokia moteris. Pasakiusi, kad nieko neslepia nuo dukters, paprašė pasakoti apie jos praeitį ir nuspėti ateitį dukrai girdint. Būrėja paaiškino vieną moters ištrauktų kortų - esą kelią šiai pilietei reikia pereiti skubant, nes gresia didelė bėda. Praėjus porai mėnesių, Taisiją aplankė jau pažįstamos moters dukra ir pasakė tik ką palaidojusi savo mamą, kurią beveik neatpažįstamai sutraiškė sunkiasvorė mašina. Tokios naujienos būrėjai, jos teigimu, - kaip artimo žmogaus laidotuvės. Ji kartais ir kalta jaučiasi, kad skaudina žmones, ir sielojasi, kad nepavyko nelaimės nuvyti.
Jeigu tikėti senute, prieš keliolika metų ji išpranašavo mirtį vienam garsiam netolimo kolūkio pirmininkui, nuspėjo jo šeimos narių likimus. Iš anksto korta parodė ir pačios Taisijos vyro gyvenimo pabaigą. Temperamentingasis jos čigonas Ivanas buvo labai pavydus ir įspūdingos išvaizdos žmoną dažnai mušdavo (iki dabar tebesklando gandas, kad čigonas žmoną muša tuo dažniau, kuo labiau myli). Įskaudinta Taisija ne kartą sakė vyrui, kad šis sava mirtimi nemirsiąs - nutampysiąs jį arklys. Taip ir atsitiko. Kartą Ivanui, nuėjusiam į ganyklą perkelti arklio, gyvulys taip įspyrė, kad po trijų savaičių ligoninėje gydytas čigonas mirė. Taisija sako žinanti ir savo gyvenimo ribą - esą mirsianti staiga, sulaukusi 90 metų.
Pastaruoju metu tetulė Taisa sulaukia vis daugiau sutuoktinių neištikimybės iškankintų klientų. Visi jie nori sužinoti, ar dar tikėtis paklydėlio sugrįžtant.
- Tik negalima užsiimti visokiais išgarsintais "apšėrimais", nes toks žmogus numirs per pusę metų. Aš gydau kitaip. Vyro apgaudinėjama moteris turi atsivežti neištikimojo nuotrauką, - rimtai ir įtaigiai dėstė būrėja. - Mano kortos, žvakė ir kerai per pusantro mėnesio grąžina palaidūną į šeimą. Tik šita procedūra truputį daugiau kainuoja - ir pinigais, ir mėsyte ar kokiais miltais, - gudriai primerkė akį Taisija. - Kai man gerai užmoka, ir aš labiau pasistengiu. Viena dosni moteris norėjo susigrąžinti vyrą ir nurodė pasileidėlę, pas kurią jis vaikščiodavo. Susiradau tą merginą, pasiūliau nukelti kortas. Ji prisipažino labai mylinti vedusį vyrą. Patariau palikti jį ramybėje, nes meilės trikampis gali baigtis žmogžudyste. Ta išsigandusi ir atstūmė jį. Tada atvažiavo pas mane laimingoji žmona padėkoti.
Ir skausmas, ir džiaugsmas - greta
Taisija ne kartą sulaukė tuoktis nutarusių porų ir ne vieną nudžiugino žinia apie būsimą gerą gyvenimą. O jeigu kortos rodo kokią bėdą, būrėja skuba "gydyti" jaunuosius savo "receptais" - netrumpo savo gyvenimo patirtimi. Kad būtų mistiškiau, uždega visuomet ant jos stalo stovinčią didžiulę žvakę. Tik tai, suprantama, už atskirą kainą. Būrėjos "kainoraštis" nesudėtingas: už atskleistą praeitį ir dabartį - 20 litų, už dominančią ateitį - 15 litų, už specialius rūpimus klausimus - dar 10 litų. Jeigu nelaimei nuvyti uždegama žvakė, reikia dar primesti - senolė pataria nepagailėti, esą nuo to priklauso, ar bėdą pavyks nutolinti. Štai, jeigu tikėti tetule Taisa, viena moteris iš jos išgirdo laimėsianti didelę sumą pinigų "Teleloto" žaidime, bet pagailėjo užmokėti jai už deginamą žvakę galimiems nemalonumams nuvyti. Pranašystė netruko išsipildyti, tik dabar ta laimėtoja nelaiminga - esą nesugebėjo tvarkytis su lengvai atėjusiais savo tūkstančiais ir dar labiau nuskurdo.
Viena moteris labai nudžiugo, kai Taisijos kortos patikino ją, kad dėl tolimoje kelionėje žuvusio sūnaus jo draugai, buvę kartu, tikrai nekalti, kaip iki tol manė kenčianti motina. Laimingoji taip džiaugėsi, išgirdusi šią žinią, kad ir tetulei Taisai buvo smagu. Dar smagiau patapo, kai dosni moteriškė įspraudė senolei į delną papildomą dešimtinę.
Džiaugiasi būrėja ir sauganti "vieną nusižudyti ketinančią sielą". Kai tik šiai, tris vaikus pagimdžiusiai našlei, užeina juodos mintys, atskuba ji pas Taisiją. Kartais ir be pinigų. Močiutė ją visaip atkalbinėja, net ir pabara, kortas nukelia, žvakę degina, aiškina tol, kol našlė aprimsta. Išeina nuotaikinga, bet po kurio laiko, kai vėl gyvenimas prispaudžia, grįžta. Senoji vėl nesavanaudiškai kimba į darbą. Pasakodama apie šios moters likimą, Taisija pastebimai didžiavosi. Gerą jos nuotaiką palydėjo kas keliolika minučių profesionaliai užtraukiamas "Astros" dūmas.
- Taip ir gyvenu, - šelmiškos ugnelės pilnomis akimis dėkojo už apsilankymą Taisija. - Paverkiu atsigulusi, kai išgirstu, kad juoda mano pranašauta diena kažkam jau išaušo, pamąstau, kodėl būtent man skirta tokia "juodo pranašo" dalia, bet ir vėl laukiu klientų. O kaip kitaip išgyvenčiau, gaudama 170 litų pensiją? Galiu norinčiam patarti, ar verta iš Lietuvos išvažiuoti į užsienį, ar seksis verslas, ar atsiras dingęs vertingas daiktas, ar iš Vokietijos sugrįš automobilių išvažiavęs prekeivis, - demonstravo savo supratimą apie nūdienos problemas senolė. - Žmonių aš neskriaudžiu - tai likimas juos smūgiuoja.
Kornelijos EŽERSKYTĖS nuotrauka:
- Tetulės Taisos kortos sako, kad ji gyvens dar trylika metų
2001 08 28
