Aurelija Žutautienė
Vilniaus apygardos teismas Trakų rajono gyventojui Stanislovui M. (18 m.) skyrė priverstinį gydymą psichiatrijos ligoninėje sustiprinto režimo sąlygomis, mat anksčiau neteistas jaunuolis teismo psichiatrų buvo pripažintas esąs nepakaltinamas, todėl vykdydamas sunkų nusikaltimą nesupratęs savo veiksmų ir negalėjęs jų valdyti.
Buvo praėjusių metų vienos birželio dienos pavakarys. Viename gražiame Lietuvos bažnytkaimyje su tėvais gyvenęs Stanislovas M. tąvakar liko vienas, mat gimdytojai išvažiavo pas gimines su reikalais. Taip jau nutiko, kad jaunas vyrukas gatvėje susipažino su gerokai už save vyresne moterimi, Vera B., ir pasikvietė ją į svečius. Tiksliai nežinoma, ką Stanislovas su Vera dviese veikė, tačiau paryčiu vaikinas išėjo į kiemą ir pirmo sutikto praeivio pasiteiravo, ar šis matęs papjautą žmogų. Jei ne, girdi, galįs ateiti pasižiūrėti - toks vaizdelis esąs jo buto vonioje! Praeivis pamanė, kad jaunuolis tyčia nesąmones šneka, ir nuėjo savais keliais...
Tačiau netrukus Stanislovas tą patį pakartojo ir namo sugrįžusiems tėvams. Šie įžengė į butą ir neteko žado - vonioje gulėjo negyva moteris!
Stanislovas M. pareigūnams iškart prisipažino Verą B. subadęs peiliu, o po to pasmaugęs. Na, o kai viešnia numirusi, siekdamas užvaldyti jos turtą nupjovęs vieną pirštą - tą, ant kurio buvo užmautas masyvus auksinis žiedas...
Kadangi Stanislovas M. vos ne didžiuodamasis pasakojo ką pridaręs, prokurorai nusprendė paskirti jam teismo psichiatrinę ekspertizę. Tik po stacionarinio tyrimo buvo patvirtinta, kad Stanislovas M. serga sunkia psichikos liga, esąs nepakaltinamas.
