Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Vienoje televizijos laidoje išgirdę pasakojimą apie Merkinės miškuose gyvenantį "Angelo sargo globojamą" devyniolikmetį Povilą, sugebantį išgydyti ir mirtinas, paprastų medikų nepagydomas ligas, suskubome nuvykti į vietą, tikėdamiesi skaitytojams pateikti išsamų reportažą. Kas kas, bet aiškiaregiai, ekstrasensai, bioenergetikai ir visokie kitokie stebukladariai žmones domina kur kas labiau nei dolerio kurso smukimas ar prezidento rinkimai...
Dabar sužinos ir kaimynai
Manėme, tik pasieksime miškingas Varėnos rajono apylinkes, pasiteirausime pirmo sutikto dzūkelio, kuris miško keliukas veda į garsiojo Povilo sodybą, ir iškart gausime tikslų atsakymą. Tačiau, kaip dažniausiai būna, aplinkiniai apie viską sužino paskutiniai. Merkinės miestelyje teiraujamės ir vieno vietos gyventojo, ir kito - niekas nieko nežino! "Pirmąkarc girdzim!" - ilgai galvoję dzūkiškai atkerta.
66 metų Jonas Bingelis iš šalia Merkinės esančio Bingelių kaimo, visai netoli Jablanavo, kur ir įsikūręs "stebukladarys", tik pečiais patrauko! "A, ten, kur piramidė kieme pastatyta? - Jonas pagaliau džiaugsmingai sušunka. - Tai ta piramidė ir gydo? Negirdėjau... Kai ją dar tik statė, ėjo šnekos, kad bus vaikams žaidimų aikštelė ar poilsiautojų kampelis..."
Jonas nuoširdžiai nustemba išgirdęs, kad jau antrą ar trečią mėnesį į Jablanavą plūsta ligoniai iš tolimiausių Lietuvos kampelių ir kad tos metalinės konstrukcijos (piramidės) vidury pastovėję Povilo pacientai po kelių gydymo seansų staiga ima ir pasveiksta: normalizuojasi cukralige sergančiųjų cukraus kiekis kraujyje, iš organizmo "išvaromos" vėžio ląstelės, atvykusieji invalidų vežimėliuose atsistoja ir žengia savomis kojomis, vos judėjusieji pradeda šokti ir t. t.
- Perkūnas šventas žino, ar taip gali būti? - tai išgirdęs garsiai suabejojo septintą dešimtį bebaigiantis dzūkas. - Ne, nenoriu tikėt...
Labai panašiai svarstė ir kiti pakalbinti Merkinės ir aplinkinių kaimelių gyventojai. Dauguma jų tvirtino apie šalia gyvenantį "stebukladarį daktariuką" išgirdę tik iš jau minėtos televizijos laidos ir nelabai tuo patikėję. Girdi, kažkam prireikė reklamos, tai gerai sumokėjęs tasai "stebukladarys" ir prisišaukė žurnalistą bei operatorių...
Eilė - kitų metų vasariui
Vos redakcijos automobilį pasukome Česukų kaimelio link (į tą pusę - ir Jablanavas) ir miške ėmėme leistis nuo stataus kalniuko, išvydome įspūdingo dydžio metalinę konstrukciją, o šalia jos - gražų rąstų namelį. Šitame naujame namelyje, kaip vėliau paaiškės, Povilas ir priiminėjąs pacientus...
Šalia naujo namuko - kuklus senas medinukas. Sodybos kieme - keli automobiliai su įvairių miestų registracijos numeriais. Viskas aišku - atvykę pacientai. Rąstų namelio viduje - kelios laukiančios moterys. Povilas kažkur pradingęs. Viena iš pacienčių (druskininkietė, atvykstanti pas Povilą jau bene penktą kartą) paaiškina, kad Povilas dabar antrajame namo aukšte. Kai šių eilučių autorė bando lipti mediniais laiptais aukštyn, toji pacientė subara: "Negalima! Jis dabar bendrauja su Visata!"
Greitai iš viršaus atstraksėjo ir pats Povilas. Įrašęs į diktofoną neva Dievo (Povilo Angelo sargo) perduotus žodžius, Povilas įrašą duoda paklausyti dviem jaunoms pacientėms. Šios keliskart išklauso įrašą ir, kaip matyti, nelabai suvokia, ką reikia daryti. Iš tiesų, nurodymai sunkiai įsimenami: tiek minučių pastovėti prie to piramidės stulpo, tiek - prie kito; tiek laiko - vienoje piramidės vietoje, tiek - kitoje. Ir, žinoma, visą šį laiką labai karštai melstis, labai tikėti, kad tai padės...
Po šių moterų Povilas pradeda "vizituoti" kitą klientę. Sofija, kaip spėjame susipažinti, atvyko lydima vyro. "Iš kur apie mane sužinojote?" - visų pirma Povilas pasiteirauja Sofijos. Išgirdęs, kad iš televizijos laidos, plačiai nusišypso ir paprašo papasakoti, kokių Sofija turinti problemų... Čia pat stoviniuoja keliolika pacientų ar šiaip žingeidžių jų palydovų, tarp pastarųjų - ir "Akistatos" žurnalistė. Visi išgirstame, kad Sofijai - kiaušidžių vėžys, trečioji stadija, kad gydosi chemoterapija, tačiau medikai teikiantys ne itin optimistines prognozes... Kiek pagalvojęs Povilas praneša Sofiją tegalįs įrašyti į eilę - turįs labai daug žmonių. Nurodoma ir data - vasario 8-oji. Moteris pažada apsilankyti dar kartą, tačiau jos vyro akyse pasirodo nežymios abejonių kibirkštėlės... "Kai medicina bejėgė, žmogus griebiesi ir šiaudo, - eidamas durų link užsiminė Sofijos vyras. - Nežinau, kaip yra iš tikrųjų, bet kad tas kryžius toks nepaprastas, kad jo matavimai atlikti dvidešimties skaičių po kablelio tikslumu - niekaip negaliu suvokti. Tai neįmanoma..."
Tuosyk pro duris įžengia du jauni vyrukai. Vienas iš jų Povilui ima guostis sunkia penkiamečio sūnaus liga. Teiraujasi, kuo vaikui būtų galima padėti, kaip gydyti, kaip ruošti gydymui pas Merkinės stebukladarį. Povilas visų pirma paaiškina, kad vaikas neturi būti užsispyręs, kaprizingas. Jei jis būtent toks - gydymo rezultatų tikėtis neverta. Be to, anot Povilo, būtina mažylį įtikinti, kad jis nuoširdžiai norėtų pasveikti, kad melstųsi ir kad poterius kalbėtų ne tėvams prašant, o savo noru - tik tada galbūt būtų galima tokiam ligoniukui padėti. Bet ar tokio amžiaus vaikas gali suvokti, kad serga mirtina liga, kad jo gyvybei gresia mirtinas pavojus ir kad tai maldai reikia "ypatingo susikaupimo"?..
Negana to, ne vienam atvykusiajam Povilas ir jo motina vis pabrėžia, jog ne kiekvieną galima įleisti į piramidę - Dievas Povilui esą perduodąs, kurį galima, kurio - ne.
Reklamos nenorėjo
Sužinojusi, kad šių eilučių autorė sveikata kol kas nesiskundžianti - tik pageidaujanti pasikalbėti su Povilu kaip laikraščio žurnalistė, stebukladario motina iškart ėmė aiškinti, kad sūnui nereikia jokios reklamos - ir taip, girdi, pacientų neatsigenąs. "Kai dar parašysit - sūnus išvis pervargs", - tvirtino ponia Marytė, drauge pabrėždama, jog prieš keletą mėnesių Dievas sūnui paliepęs pradėti atlikinėti šventą misiją - gydyti žmones, kiek galima jiems daugiau padėti. Kiek per šį laiką jau pagydyta? Pasak ponios Marytės, labai daug. Ir paprastų piliečių, ir labai žymių žmonių, mokslininkų. Kokių konkrečiai, Marytė nesutiko įvardinti. Viena, kad Povilas užsirašąs tik jų vardus - ne pavardes, o antra - pasigydžiusieji esą visai nenorintys, kad juos vėliau kas nors kalbintų, primintų apie baisias ligas...
Minutei atitrūkęs nuo pacientų priėjo ir Povilas. Juodbruvas vaikinukas kategoriškai atsisakė bendrauti su žurnaliste ir neslėpdamas susinervinimo pastvėręs išjungė korespondentės diktofoną. "Nenoriu jokių straipsnių ir nuotraukų, - dar labiau užsiplieskė stebukladarys, kai kolega išsitraukė fotokamerą. - Įdėsit mano nuotrauką į laikraštį - susitiksim teisme!" Povilas nesileido į jokias kalbas, sudraudė ir motiną. Galiausiai paskambino advokatui ir darsyk pakartojo, kad korespondentų lauktų administracinė atsakomybė...
Štai tau ir Dievo pasiuntinys - teismais grasina, o ne Aukščiausiojo atpildu!
Nekalbėjo sūnus - vis dėlto šiek tiek informacijos suteikė jo motina. Pasak Marytės, apie gydymą ir diagnostiką (ką jau keli mėnesiai atliekąs sūnus Povilas) negalima papasakoti keliais sakiniais. Tai esą toks Dievo atsiųstas stebuklas, jog sunku išreikšti žodžiais. Moteris darsyk pabrėžė, jog svarbiausia - melsti Dievą, kad išgydytų...
Anot Marytės, Povilas - jos vienturtis sūnus. Kai dar buvo maždaug septynerių metukų, pabendravo su Dievu - savo Angelu sargu. Tuomet motina prisipažino pamaniusi, kad vaikas susirgo labai sunkia liga. Vėliau tas bendravimas su Angelu sargu nutrūko, viskas užsimiršo.
O štai praėjusį pavasarį Povilą Dievas vėl susirado! Ir paliepė Žemėje vykdyti misiją - gydyti žmones. Marytės tėvuko sodybėlėje buvo skubiai suręstas gražus namelis, šalia sumontuota metalinė piramidė. Kas tam skyrė lėšų? Anot Marytės, ji ilgą laiką Alytuje dirbo vadovaujantį darbą (šiuo metu atostogaujanti), tad buvo sukaupusi nemažai santaupų, kurias šventam reikalui ir paaukojusi (pasak Marytės, sūnus už gydymą ir diagnostiką pinigų neima). Motina patvirtino, kad jos santaupų užtenka ir pačiai pragyventi, ir jokių pajamų negaunančiam sūnui išlaikyti (Marytės teigimu, Vilniaus universiteto Medicinos fakultete studijuojantis "mokslo pirmūnas" Povilas šiuo metu pasiėmęs akademinių atostogų, nes Dievo nurodymu rašąs knygą).
Moteris patvirtino ir tai, kad labai brangiai atsiėjo pagrindinio piramidės akcento - kryžiaus - pagaminimas, nes Dievo nurodymu šią konstrukciją reikėjo gaminti iš ypatingos sudėties metalo lydinio, ypatingu (po kablelio 20 skaičių!) tikslumu! Po ilgų paieškų atseit sutiko padėti Kauno technologijos universiteto laboratorijos specialistai, tačiau kas konkrečiai - Marytė įvardinti atsisakė. Atseit jie patys pageidavę anonimiškumo.
Savų negydo?
Aišku, kiekvieno laisva valia tikėti ar netikėti, ar galima išgyti įėjus į piramidę. Teikti sveikatos priežiūros paslaugas Povilas pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus neturi teisės. Vilniaus universitete sveikatos specialybę studijuojantis vyrukas šiuo metu tikrai yra išleistas akademinių atostogų net nebaigęs pirmojo kurso - turi užsienio kalbos skolą. Bet jei ir nekreiptume dėmesio į oficialią klausimo pusę (ką gali žinoti, gal ir Lietuvoje užgimė sava Vanga), Povilo gydymo efektyvumu verčia suabejoti faktas, kad jo paties tikras dėdė šiuo metu sunkiai serga ir gydomas Varėnos PSC Merkinės palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje.
Stebukladariai nepopuliarūs
Ką apie stebuklingus Povilo sugebėjimus pasakytų medikai? Kauno medicinos universiteto Vaikų ligų klinikos vadovo, Vaikų reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėjo med. dr. Rimanto Kėvalo žodžiais, visos ligos yra sunkios, bet psichikos sutrikimai - sunkiausi. Jei esą žmogus skelbiasi turįs sugebėjimų išgydyti tokias ligas, kurių kol kas neįveikia šiuolaikinė medicina, to negalima vertinti kaip nors kitaip, kaip suvokimo sutrikimu. Ir jei esą toks "gydytojas" padarytų ligoniui žalą, už tai jam turėtų grėsti baudžiamoji atsakomybė.
Pasak Europos ir Australijos ligoninėse ilgą laiką dirbusio gydytojo, užsienio šalyse tokie "stebukladariai" nėra populiarūs. Sunkiomis ligomis sergantiems ligoniams ir jų artimiesiems, be medikų, dvasinę pagalbą teikia atitinkamoms religinėms bendruomenėms atstovaujantys dvasininkai, o ne kokie nors Dievo pasiuntiniais prisistatantys piliečiai.
Kauno technologijos universiteto Mechanikos fakulteto Metalo technologijos katedros vedėjas profesorius Stasys Bočkus "Akistatos" žurnalistei patvirtino matęs televizijos laidą, kurioje Povilas skelbėsi turįs dieviškų galių, užsiminė vos ne vos suradęs užsakymo (ne bet kokiam kryžiui pagaminti) atlikėjus - KTU laboratoriją, kurioje esą pagal ypatingą technologiją buvo pagamintas ypatingos konstrukcijos ir sudėties kryžius (dvidešimties skaičių po kablelio tikslumu). Tokiu tikslumu, anot profesoriaus, neįmanoma gaminti. To neatliktų nei KTU laboratorija, nei bet kuri pasaulio laboratorija. "Buvo nusišnekėta, ir tiek", - padarė išvadą profesorius Stasys Bočkus.
O ką apie Povilo Žėko stebuklingas, dieviškas galias manąs Merkinės Švenčiausiosios Mergelės Marijos ėmimo į dangų parapijos klebonas Robertas Rumšas? Pasak gerbiamo klebono, iš parapijiečių teko girdėti apie tokį jaunuolį, tačiau klebonui toji jo "altruistinė veikla" pasitikėjimo nekelianti. Mat, klebono R. Rumšo žodžiais, tik Dievas gali daryti stebuklus - net ne šventieji apaštalai, juo labiau ne kokie nors tarpininkai. Tai, kad vaikystėje Povilas sakosi išgyvenęs pirmąjį Dievo apreiškimą (taip vaikinas tvirtino minėtoje televizijos laidoje), o visai neseniai - ir antrąjį, dar esą nereiškia, kad tikrai taip ir buvę. Klebono turima informacija, žmonių, tvirtinančių, jog kadaise teko patirti Dievo apreiškimus, Lietuvoje yra ne vienas. Deja, jie - psichikos problemų turį ligoniai. Gal tuomet ir Povilo artimiesiems reikėtų susirūpinti jaunuolio sveikata?
Bažnyčia tokių "stebukladarių" veiklą linkusi vertinti labai atsargiai. Anot Kauno vyskupijos kurijos atstovo spaudai Dariaus Chmieliausko, nors ir pakankamai akivaizdu, kad tokiais "specialistais" negalima pasitikėti, Bažnyčia nesiekia daryti apibendrinimų - linkusi kiekvieną atvejį vertinti individualiai. O gal esą tokią veiklą remianti, finansuojanti kokia nors religinė organizacija, norinti žmones patraukti į savo pusę? Visų pirma reikėtų tai išsiaiškinti...
Vilniaus vyskupijos kurijos atstovės žodžiais, pastaruoju metu suaktyvėję tiek daug visokiausių "pranašų", "gydytojų", "ekstrasensų", besiremiančių neva Dievo duotais nurodymais (galinčių gydyti, mokančių, kaip elgtis vyskupams ir t. t.), tačiau Bažnyčia nuo visų jų linkusi atsiriboti. Galimas dalykas, kad tai paprasčiausiai sveikatos problemų turį ligoniai ir jų "veiklos" esą visai nereikėtų sureikšminti. O jei žmonės plūsta pas tokius "daktarus", tai jau jų pačių - ne bažnyčios - problema.
Kita vertus, anot vyskupijos atstovės, pasaulyje yra žinomi tik keli atvejai, galį būti siejami su tam tikrais regėjimais, vizijomis. Tačiau tokius regėjimus patyrusieji niekam nesiskelbę, nesiafišavę. Pavyzdžiui, apie Motinos Teresės regėtas vizijas sužinota tik po jos mirties (apie tai Motina Teresė nesisakė net savo seserims)...
Kosminės galios simboliai
Iki šiol Lietuvoje piramidės buvo statomos daugiausia pramogos tikslais, bet pastaruoju metu daugėja žmonių, piramides laikančių kosminės galios simboliu. Spaudoje buvo rašyta apie vilniečių Ribokų šeimą, kuri piramidę pasistatė savo namų kieme ir joje medituoja, atgauna dvasines jėgas. Šalia Kauno piramidės formos statiniuose, dengtuose polietileno plėvele, auginamos daržovės.
Piramidės, jų paslaptingumas jau ne vieną šimtmetį audrina žmonių vaizduotę. Egipto piramidės tradiciškai laikomos kapavietėmis, tik keista, kad jose nerasta mirusiųjų palaikų. Taip pat buvo manoma, kad jų forma skleidžia energiją, kad piramidės yra kelionių į žvaigždes starto aikštelė. Piramidės (tiek Egipto, tiek Centrinės ir Pietų Amerikos) atskleidžia keistų savybių, netgi trikdančių dabartinį mokslo suvokimą. Rentgenografiniai tyrimai piramidžių viduje parodė, jog ten egzistuoja priešingi jėgų laukai, tad piramidės formos kristalai dabar naudojami kaip gydomosios priemonės. Taigi Jablanavos piramidėje apsilankę ligoniai gal ir gali pajusti kokį nors pagerėjimą, bet teigti, kad joje galima išgyti nuo visų ligų, yra nesąmonė.
