Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Panevėžio apylinkės prokuratūra iškėlė baudžiamąją bylą dėl šio miesto Šiaulių gatvės gyventojos Onos Karastiliovos (60 m.) tyčinio nužudymo.
Onos kaimynė ir gera pažįstama Vandą stebino, kodėl visą dieną nematyti kitoje gatvės pusėje gyvenančios Onos Karastiliovos. Į pavakarę Ona pati užsuko pas Vandą. Visada energinga, pakilios nuotaikos, Ona šįkart vos judėjo ir be perstojo dejavo. Moteris pasiguodė, kad prieš kelias valandas ją žiauriai sumušė pažįstamas vyriškis. Už ką - tvirtino ir pati nenutuokianti. Žiaurusis užpuolikas esą įspėjęs niekam nesiskųsti - tada, girdi, ne sumušiąs, o užmušiąs. Nukentėjėlė užsiminė, neva svečias buvo atsinešęs butelį, tačiau ar gėrė kartu su juo, nepasisakė, mat žinojo, kad kaimynės nepakenčia girtuoklių. Ir Vanda, ir kitos moterys pasiūlė Onai dėl sužalojimo kreiptis į policiją ir medikus, tačiau toji tik rankomis sumosavo. Girdi, bijanti keršto. O jėgos, tikėjosi, pamažu atsistatys ir be medikų pagalbos.
Kaip dabar jau aišku, iš kaimynių gavusi nuskausminamųjų Ona Karastiliova netrukus grįžo namo ir dėl vis stiprėjančio skausmo bei silpstančių jėgų atgulė į lovą. Vakarop pas ją užsuko toji pati kaimynė Vanda su broliu. Buvo matyti, kad Onai labai sunku, kad labai skauda. Moteris dejuodama užsiminė be perstojo kraujuojanti, negelbstintys jokie tvarsčiai. Manė, kad būsią sumušti inkstai. Vanda ir kita kaimynė Nijolė lyg ir ruošėsi iškviesti Onai medikus, tačiau - dėl ko dabar abi labai išgyvena - nusprendė palaukti rytojaus. O kitąryt Ona jau buvo leisgyvė...
Panevėžio respublikinėje ligoninėje sekmadienio naktį Onos gyvybė užgeso.
Tik prieš pat mirtį sąmonę praradusi nukentėjėlė medikams ir atvykusiems kriminalinės policijos pareigūnams dar spėjo pasakyti, kad su ja žiauriai susidorojo panevėžietis Viktoras Grigas (40 m.). Šis vyriškis prieš kurį laiką buvo dalies Onos trobelės nuomininkas. Pasak kaimynų, Ona jiems buvo minėjusi, kad tasai pats Grigas ją buvęs sumušęs ir anksčiau, nei iš šio, nei iš to bandęs pasmaugti, o maždaug prieš du mėnesius, jėga išlaužęs durų kablį, įsiveržė į Onos trobelę ir be gailesčio suspardė. Už ką - neaiškinęs. Ona dėl šių išpuolių niekur nesikreipė - labai bijojo, nes Viktoras jai esą tiesiai šviesiai pasakęs: "Pasiskųsi - tau amen". Kaimynai tvirtino iš Onos lūpų girdėję ir tai, kad Viktoras yra kėsinęsis ją išprievartauti.
Tiriamos kelios žmogžudystės versijos
Kaip pavyko sužinoti, apylinkės prokuratūroje tiriamos kelios Onos Karastiliovos nužudymo versijos. Aiškinamasi, ar gerai pažįstami vyras ir moteris dėl ko nors nesusikivirčijo per išgertuves; ar svečias nebandė su šeimininke turėti lytinių santykių ir, nieko panašaus nepešęs, perpyko, susinervino; ar žmogžudystė nebuvo užsakyta.
Kodėl galėjo kilti trečioji versija? Pasirodo, jau seniai tarp Onos ir jos brolio sūnaus, Panevėžyje pas motiną su šeima gyvenančio sūnėno Rolando, kilę rimtų nesutarimų dėl tos varganos trobelės. Šiaulių gatvės 48-uoju numeriu pažymėtas nedidelis medinis namukas - buvusi mirusių Onos tėvų nuosavybė, kurią motina testamentu buvo užrašiusi dukrai Onai. Prieš pat mirtį senolė persigalvojo ir pusę namuko apiformino sūnėnui Rolandui. Šis čia neatsikraustė - savąją dalį išnuomojo tokiai Stasei su sūnumi Nerijumi.
Viskas būtų buvę gerai, jei prieš kelerius metus Ona nebūtų panorėjusi savo gryčioje prisiregistruoti oficialaus vyro Aleksandro, kuris tuo laiku trumpam buvo išvykęs gyventi į Rusiją, tačiau planavo greitai sugrįžti. Tačiau tai sužinojęs sūnėnas ir namo bendrasavininkis Rolandas nejuokais pasišiaušė. Atseit nėra reikalo įsileisti kažkokį ruskį ir vis negrąžino namų knygos.
Reikalai iš vietos nepajudėjo dvejus metus. Viskas būtų vykę kur kas greičiau sutvarkyta, jei Lietuvoje būtų gyvenusi Onos dukra Ingrida, tačiau ši jau kuris laikas dirba ir su šeima gyvena Vokietijoje. Tiesa, Ingrida birželio pradžioje pas motiną lankėsi, buvo iš Rusijos atvažiavęs ir Onos vyras, bet jį sūnėnas Rolandas, kaip vėliau skundėsi Ona ir pats apšauktasis, sutiko labai nesvetingai...
Apie Oną - tik gerai
Kaimynai apie Oną Karastiliovą atsiliepė tik gerai. Lietuvoje gimusi ir augusi moteris Panevėžyje baigė vidurinę mokyklą, įgijo specialybę. Daili mergina ištekėjo už lakūno ir išvažiavo gyventi į Rusiją. Ten susilaukė dviejų vaikų, santuokoje pragyveno per 20 metų. Vėliau tarp sutuoktinių perbėgo juoda katė - Ona su vyru išsiskyrė, ištekėjo už kito, Aleksandro. Netrukus su juo parlėkė į Lietuvą, nes to pageidavo per nelaimingą atsitikimą (valgydamas užspringo) vyro netekusi motina. Gyvendama antrojoje santuokoje Ona susilaukė dukters Ingridos, kuri, anot kaimynų, irgi niekuo nesiskyrė nuo motinos: buvo darbšti, tvarkinga, geros širdies. Po kurio laiko Onos vyras Aleksandras dėl tik jiems vieniems žinomų priežasčių išvažiavo į Rusiją, tačiau su žmona ir dukterimi ryšių nenutraukė. Galiausiai Ona su Aleksandru nutarė, kad gyvenimo saulėlydį reikia sutikti drauge...
Kol Ona Karastiliova turėjo nuolatinį darbą, viskas buvo tvarkoje. Kai išėjo į pensiją, gyvenimas žymiai pasunkėjo. Iš to sielvarto Ona sykiais pakeldavo taurelę, priimdavo su buteliu užsukusius draugus. Tačiau, kaimynų tikinimu, moteris dažnai negerdavo.
Kai Ona pasimirė, kaimynai iškart informavo Vokietijoje gyvenančią jos dukterį. Tą pačią parą Ingrida jau buvo Panevėžyje. Tikimasi, kad į laidotuves atvažiuos ir kiti Onos vaikai, vyras, apie kurį kaimynai irgi atsiliepė tik gerai.
Įtariamasis - jau teistas už sunkius nusikaltimus
"Akistatos" surinkta informacija, panevėžietis Viktoras Grigas - išsiskyręs, anksčiau jau du kartus teistas. 1978-aisiais jis, teturėdamas šešiolika metų, išžagino nepilnametę. Už tai gavo 6 metus, tačiau iš įkalinimo įstaigos buvo paleistas anksčiau laiko. Antrąkart V. Grigą nuteisė už pasikėsinimą nužudyti. Pasirodo, su draugų kompanija nukakęs į Kėdainių rajoną švęsti vieno iš jų gimtadienio, V. Grigas apgirtęs pradėjo agresyviai elgtis, švaistytis peiliu ir kumščiais. Galiausiai per vieną tokį susistumdymą jis, neva bandydamas atginti mušamą moterį, išsitraukė iš kišenės lenktinį peilį ir nusivijo draugą. Pavijęs dūrė taip, kad peilio ašmenys pervėrė kairįjį širdies skilvelį. Nukentėjėlio gyvybę medikai išgelbėjo, o V. Grigas vėl atsidūrė teisiamųjų suole. Už šį nusikaltimą jam buvo skirta pusseptintų metų griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje. Pernai pavojingam nusikaltėliui vėl anksčiau nustatyto laiko atsivėrė vartai į laisvę.
Nepatvirtintais duomenimis, Viktoras Grigas yra trumpai dirbęs VRM sistemoje, tačiau dėl blogo elgesio atleistas. Pastaruoju metu įtariamasis oficialiai niekur nedirbo.
