Šūviai į kairę ir į dešinę, lyg lapai krintantys jaunuoliai ir trykštantys kraujo fontanai. Tokius siaubingus vaizdus šiemet matė JAV ir Suomijos mokytojai ir moksleiviai.
Balandžio 16-ąją pavydo apimtas, smurto manijos kamuojamas studentas, prieš ištaškydamas sau smegenis, nušovė 32 žmones - Virdžinijos valstijos mieste, Bleksberge esančio Virdžinijos technikos universiteto studentus ir dėstytojus. Užbarikadavęs išėjimą iš vieno fakulteto, neištardamas nė žodžio žudikas, anglų kalbą studijuojantis korėjietis Čo Seung-hujis vaikščiojo po auditorijas ir vieną po kito žudė niekuo dėtus žmones. Vienoje auditorijoje jie liepė ten buvusiems studentams sustoti prie sienos ir visus iš eilės sušaudė.
Iki šiol didžiausias tokio pobūdžio nusikaltimas pasaulyje sukėlė ne tik užuojautą, bet ir kritikos dėl gyvenime įsigalėjusių ginklų JAV bangą. Šalyje, kur žmogaus teisę turėti ginklą gina konstitucija, nuo šautinių žaizdų kasmet miršta daugiau kaip 30 000 žmonių. O 300 mln. JAV gyventojų tenka apie 250 mln. privačiai laikomų ginklų. Kai kuriose JAV valstijose šaunamųjų ginklų galima nusipirkti tiesiog prekybos centre. Todėl ir neretos žudynės gatvėse, įstaigose. Baisiausia tai, kad jos plinta po visą pasaulį.
Lapkričio 7-ąją skerdynės sudrumstė ir šiaurietišką ramybę Suomijoje. Jokelos vidurinėje mokykloje netoli Helsinkio šaudęs aštuoniolikmetis Peka Erikas Auvinenas nužudė mokyklos direktorę, 5 berniukus, mergaitę ir medicinos seserį. Dar 10 žmonių buvo sužeista. Sušaudęs savo bendramokslius vaikinas nukreipė ginklą sau į galvą.
Ir šioje šalyje po tragedijos atsirado nuomonių, kad dalį kaltės dėl žudynių turėtų prisiimti valstybė. Manoma, kad ir Suomijoje ginklų įsigijimo įstatymas per daug liberalus. Suomija užima trečiąją vietą pasaulyje - po JAV ir Jemeno - pagal tūkstančiui gyventojų tenkantį šaunamųjų ginklų skaičių.
