Skelbimas laikraštyje

Aš dirbu santechnikos srityje - kranus prisuku, kriauklę pakeičiu, jeigu kur nors teka - užsuku. Na, nusprendžiau pasiskelbti laikraštyje. Dabar daugelis duoda skelbimus į laikraštį. Ir aš nutariau - reikia suktis, gyventi, pinigus uždirbti. Na, išspausdinau skelbimą: girdi, kam reikia, suteiksiu santechniko paslaugas. Telefoną nurodžiau. Viskas kaip pridera. O tie laikraštininkai viską supainiojo. Mano telefoną išspausdino šalia kito skelbimo. O jame kažkoks niekšas tokį dalykėlį siūlo!.. Tfu, net prisiminti gėda, dievaži. Rašo: "Bet kokio amžiaus moterims suteiksiu intymias paslaugas". Ir mano telefonas. O aš juk nieko nežinau. Sėdžiu namuose, vakarieniauju. Kad pradės skambinti! Moteriškas balsas klausia: - Kada galėsiu gauti jūsų teikiamų paslaugų? Aš sakau: - Nors ir dabar. Tik kodėl jūs taip vėlai, nakčiai artėjant? Štai rytoj turiu tik septynis iškvietimus. Po to galiu ir pas jus užsukti. O ji sako: - O kam jūs man būsite reikalingas po septynių iškvietimų? Aš sakau: - Nekalbėkite. Jūs dar manęs napažįstate. Būna, kad per dieną šešiolika aptarnauju. Vakar dar kaimynė paprašė be eilės aptarnauti. Jai ten kažkas prasiveržė. O vyras kaip tyčia susirgo. Pažadėjo puslitrį pastatyti. Ji sako: - Žinote, aš nieko negaliu suprasti. Maža to, kad norite pas mane ateiti po septynių iškvietimų, tai dar ir girtas? Aš sakau: - Mūsų darbe be šito negalima. Juk dažniausiai dirbu drėgmėje. Fiziškai būna sunku. Būna, kad septyni prakaitai išpila, kol flansą į tarpvamzdį įtaikai. Ji sako: - Ar galite nesikeikti? Aš sakau: - O kaip kitaip pasakyti? Flansas ir Afrikoje flansas. Jau nekalbant apie tarpvamzdį. Čia ji padėjo ragelį. "Įdomu, - galvoju, - kažkokia keistuolė. Gal niekada tarpvamzdžio rankose nelaikė?" Dar skambutis. Moteris klausia: - O kaip jūsų paslaugos apmokamos? Kvailas klausimas. Aš kvailai ir atsakau: - Galima pinigais, bet geriau natūra. - Ką, po to dar ir natūra imate?! - O ko, - sakau, - neimti? Nors, žinoma, paslauga paslaugai nelygu. Vienas dalykas štai kad ir movą pridurti. Kitas - tarpiklį pakeisti. Trečias - nusodintuvą išvalyti. O prireikia ir labai kruopščiai padirbėti, o jeigu dar sunkiai prieinamoje vietoje. - Kokioje dar sunkiai prieinamoje vietoje? - Aišku, - sakau, - kokioje: kai nuotėkis įtaisytas tiesiog virš alkūnės. Arba pasitaiko - su kokia nors senute pusė dienos prasit1sai. Jos jau ir kriauklė surūdijus. Iš apačios pasižiūrėsi - dievulėliau! Aišku, kad 100 metų ten niekas nosies nekišo. Viskas apkerpėję. Tenka aklidangtį statyti. - Tai dar ir pas senutes vaikščiojate?! - O jos, - sakau, - dažniausiai ir kviečia. Čia ir padeda ragelį. Kas čia, galvoju, per beprotnamis šiandien? Dar skambutis. Moteris klausia: - Kurgi jūs savo profesijos išmokote? Aš sakau: - Kur, kur, Karagandoje. Jūs veltui laiko negaiškite. Jūs man pasakykite, kurioje būtent vietoje jums pratrūko? Na, kad suprasčiau, kokį man instrumentą pasiimti. - O ką, jūs ne vieną jį turite? Aš sakau: - Ką, ar aš vaikėzas su vienu instrumentu vaikščioti?! Aš kiekvienai paslaugai turiu atskirą instrumentą. Bet, taip sakant, skirtingo kalibro. Ji sako: - Čia tai servisas! O ką, jūs turit visų kalibrų? - Jeigu aš neturiu, tai į pagalbą pasikviečių Petrovičių. Vis tiek jis, pensijoje būdamas, neturi ką veikti. Čia ir ji padeda ragelį. Kas gi darosi? Staiga į akis krenta tas laikraštis. Rūtele žalioji! Tai apie ką ji galvojo, kai mes instrumentus aptarinėjome?! Supratau - reikia keisti profesiją. Nes kaip santechnikas iškvietimų gaunu kur kas mažiau...