Šiemet, kaip ir pernai, užpernai, taip pat žuvo ar žudėsi ir garsūs, ir niekam nežinomi Lietuvos vyrai ir moterys. Vienais atvejais nelemti aplinkybių sutapimai, kitais taisyklių ar įstatymų nesilaikymas, alkoholis retina ir taip jau daugiau nei dešimtmetį mažėjančios mūsų tautos gretas.
Valstybės saugumo pulkininkas V. Pociūnas, mokslininkas ir rašytojas G. Beresnevičius, radijo stočių savininkas H. Grušnys - tik pastarųjų kelių mėnesių skaudžios netektys. "Vyrai, pasiekę patį jėgų žydėjimą, daug nuveikę savo pasirinktoje veiklos srityje, visi jie dar dešimtmečius galėjo dirbti ir gyventi savo ir bendruomenės labui, - "Laiko ženkluose" svarsto "Lietuvos ryto" apžvalgininkas.
Žinomas radijo stočių savininkas H. Grušnys - jau trečias šiemet žuvęs asmeninio lėktuvo pilotas. Dar siaubingesnė pastarųjų 14 metų mažosios aviacijos statistika - žuvo net 32 privačių skraidymo aparatų pilotai.
Tiek H. Grušnio, tiek V. Pociūno mirties priežasčių tyrimas dar neužbaigtas ir išvados bus pateiktos vėliau.
O dėl G. Beresnevičiaus mirties prokuratūra jau pasakė paskutinį žodį, tačiau jis netenkina nei rašytojo našlės, nei kolegų. Dabar, po našlės bei grupės Lietuvos kultūros veikėjų prašymo, Generalinė prokuratūra mirties aplinkybių tyrimo bylą pažadėjo peržiūrėti.
Priminsime, kad žinomas publicistas, eseistas, religijotyrininkas G.Beresnevičius (45 m.) mirė rugpjūčio 6-osios naktį sostinės nakvynės namuose "Sala", į kuriuos buvo atvežtas iš K. Sirvydo gatvės. Baro "Trečiasis brolis" darbuotojai policijos buvo paprašę pagalbos nuraminti bare triukšmavusį neblaivų vyrą. Atvykę pareigūnai nuvežė jį į T.Kosciuškos gatvėje esančius nakvynės namus. Čia pat, tik išlipęs iš mašinos, rašytojas mirė. G.Beresnevičius dokumentų neturėjo ir į morgą buvo išgabentas kaip neatpažintos tapatybės vyras. Artimiesiems apie nelaimę pranešta ne iš karto.
Prokurorai tyrimo metu apklausė visus įmanomus liudytojus, skyrė DNR ekspertizes, atliko eksperimentus. Palaikų ekspertizės parodė, kad G.Beresnevičiaus patirti sužalojimai įtakos jo mirčiai neturėjo.
Anot prokurorų, 90 procentų sužeidimų rašytojas patyrė pats, kai neblaivus griuvinėjo bei apsikumščiavo su baro lankytoju, iš kurio atėmė alų bei grąžą. Tačiau mėlynė paakyje ir lūpos sumušimai galėjo atsirasti, kai baro apsaugininkai išvedė jį lauk ir pargriovę ant asfalto laikė, kol atvyks policijos ekipažas.
Nepasitvirtino ir artimųjų kelta versija, kad G.Beresnevičius galėjo būti nunuodytas.
Prokurorai tikrino ir vieno liudytojo versiją, kad policijos patruliai neblaivų rašytoją į nakvynės namus galėjo gabenti automobilio bagažinėje sumontuotame šunų narve. Tačiau, anot prokurorų, tyrimo metu nustatyta, kad rašytojas narve nebuvo gabenamas, o vežtas policijos automobiliu ant galinės sėdynės.
Rašytojo našlė, susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, dėl vyro mirties ketina bylinėtis su valstybe.
Auksuolės Beresnevičienės advokatas Kęstutis Čilinskas sakė, kad, jo nuomone, byla yra tendencinga, ištirta vienpusiškai, siekiant įrodyti G. Beresnevičių į nakvynės namus gabenusių policijos pareigūnų nekaltumą.
"Prokuratūra - ne ta vieta, kur būtų apgintos žmogaus teisės. Mes kreipsimės į teismus, įskaitant ir Europos žmogaus teisių teismą. Tai ne pirmas kartas, kai į policijos rankas patekęs žmogus miršta ir paskui už tai niekas neatsako. Mes sieksime, kad valstybė atlygintų našlei ir vaikams padarytą moralinę ir turtinę žalą", - sakė K. Čilinskas.
Panašiai galvoja ir rašytojas Saulius Stoma. Komentaruose "Delfi" internetinėje svetainėje jis rašo:
"Taigi tyrimas nutrauktas nenustačius, kad neestetiškas žmogus vis dėlto buvo sugrūstas į šuns narvą. Bet gal užteko vien gerai pagrūsti? Netilpo - pats kaltas. Juk taip ir nebuvo atsakyta į klausimą, kada gi vienas iškiliausių Lietuvos intelektualų buvo sudaužytas tiek, kad žmona jį atpažino tik iš ypatingų požymių? Tad ko apskritai vertas toks tyrimas?
Ar kas patikės, kad ne koks paauglys, anksčiau niekada nevartojęs alkoholio, o 95 kilogramus sveriantis 45 metų vyras mirė dėl perdozavimo, kraujyje radus 2,5 promilės? Papasakokit tai savo bobutei. Mirė dėl širdies nepakankamumo? Nors rašytojo artimieji sako, kad širdimi jis niekada nesiskundė.
Tačiau Lietuvoje iš tikrųjų yra daug žmonių, turinčių rimtą širdies nepakankamumo ydą. Ir dauguma jų sėdi šiltuose teisėsaugos postuose ar bent jau švariuose automobiliuose. Galima guostis, kad tai yra tik senų laikų paveldas, kai represinėms struktūroms kaip tik ir reikėjo tokių prokurorų ir milicininkų. Tačiau tas paveldas vis dar laiko savo rankose vadžias ir net negalvoja keistis. Niekas jų iki šiol neprivertė. Nėra tokios politinės jėgos.
Štai praėjusią savaitę 40-metį šventusiam vidaus reikalų ministrui Raimundui Šukiui "už nuopelnus užtikrinant visuomenės saugumą" premjeras Gediminas Kirkilas įteikė vardinį pistoletą. Gal kad galėtų nuo chuliganų apginti jų skriaudžiamas moteris ar pats apsiginti nuo policininkų, kai vėl neteks reikšmingo posto? Juk per 100 ministro dienų jis taip nieko ir nenuveikė. O iš pradžių atrodė toks energingas, daug žadantis. Ir ką? Ar po skandalingos G.Beresnevičiaus mirties jis bent pasirūpino, kad panašiais atvejais į policijos rankas patekę žmonės turėtų daugiau šansų likti gyvi?
Ne, čia juk tokia tvarka ir toks supratimas. Pats velionis buvo kaltas. Sistema nekalta. "Nustatyta, kad į nakvynės namus neblaivų rašytoją gabenę pareigūnai nepažeidė įstatymų bei žinybinių aktų." Taigi visi pakliuvę į policijos rankas girti žmonės tampa potencialiais neatpažintais lavonais dėl savo pačių kaltės. Jei jau kilus tokiam ažiotažui nieko neišsiaiškinta, tai eiliniams žmoneliams rasti bent kiek teisingumo apskritai neįmanoma. Ar kas paaiškėjo dėl vaikinuką po futbolo rungtynių mirtinai užspardžiusio policininko Klaipėdoje? Nieko nepaaiškėjo. Policininkas taip ir neatpažintas, nors jo siautėjimą prieš kelis metus matė turbūt visi TV žiūrovai", - rašo S. Stoma.
