Albertas ONIŪNAS
Kas dešimtas Lietuvoje teisiamas žudikas ar kitoks nusikaltėlis yra protiškai nepilnavertis. Vieni tokie nuteisiami, kitus teismas siunčia gydytis į Rokiškio psichiatrijos ligoninės Sustiprinto režimo skyrių. Kai vienas debilas teisiamas, o kitas ne, visuomenė tai supranta vienareikšmiškai - davė kyšį psichiatrams ir buvo pripažintas nepakaltinamu. Kai kurie atvejai paprastam žmogui apskritai nesuvokiami. Prieš kelerius metus Kelmės rajone nutiko tragiška istorija: alkoholikas tėvas keliolika peilio dūrių be jokios priežasties nužudė savo devynmetę dukrą. Teismas, remdamasis psichiatrų išvada, nusprendė, kad žudikas nusikalsdamas buvo patologinio girtumo būsenos ir nesuvokė, ką daro, todėl nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas. O kadangi jokia psichikos liga neserga, tai ir priverstinis gydymas nereikalingas. Žudikas buvo paleistas teismo salėje, stebint amo netekusiems salėje buvusiems žmonėms. Bet tas žmogus nebegalėjo toliau gyventi - slegiamas sąžinės po kurio laiko nusižudė.
Psichikos ligonių pakaltinamumo niuansus bandėme aptarti su Valstybinės teismo psichiatrijos ir narkologijos tarnybos prie SAM Rokiškio teismo Psichiatrijos skyriaus vyriausiuoju ekspertu Kęstučiu Mikučioniu.
Debilai tarp mūsų
Bene didžiausia psichikos sutrikimų turinčių žmonių grupė yra debilai, kitaip tariant - protiškai atsilikę. Ši liga yra įgimta ir neišgydoma, kaip ir daugelis kitų psichikos ligų. Debilai skirstomi į lengvo, vidutinio, sunkaus ir labai sunkaus laipsnio ligonius. Sunkūs ir labai sunkūs debilai nusikaltimų nedaro, nes nesugeba - jiems reikalinga nuolatinė priežiūra. Lieka lengvi ir vidutiniai. Lengvą debilumą turintys žmonės iš pažiūros savo elgesiu beveik nesiskiria nuo kitų, tačiau jiems sunku mokytis normalioje mokykloje bei įgyti sudėtingesnę specialybę. Vaikystėje jie labiau skiriasi nuo bendraamžių nei suaugę. Ne specialistas neatskirs, kuris iš dviejų valkatų yra debilas, nes tarp asocialių asmenų šios ribos nėra ryškios. Šiaip jau visi lengvo laipsnio debilai yra pakaltinami. Vidutinio - jau ne visi. Rokiškio psichiatrijos ligoninėje buvo atliekama ekspertizė vienam sportininkui, kunfu meistrui, kuris, būdamas girtas, per muštynes apysunkiai sužalojo savo oponentą. Paklaustas, ką žiūri per televiziją, jis išvardijo vien tik kovinius ir smurtinius filmus. Atlikus įvairius testus paaiškėjo, kad tas sportininkas - vidutinio laipsnio debilas. Tačiau tai, kad jis, dalyvaudamas muštynėse, puikiai suprato, ką daro, todėl yra pakaltinamas, nekėlė jokių abejonių.
Ir vidutiniai debilai kai ką supranta
Vienas toks veikėjas apiplėšė gatvėje moterį. Išplėšė iš rankų rankinuką, tačiau šis atsisegė ir turinys pabiro ant žemės. Šalia buvę praeiviai puolė nusikaltėlį gaudyti. Jis spruko atsišaudydamas dujiniu pistoletu. Netrukus į gaudynes įsitraukė policija ir plėšikas buvo sulaikytas. Pistoletą jis jau buvo išmetęs į vieno pastato ventiliacijos angą. Bylą tiriančiai tardytojai kilo abejonių dėl plėšiko psichinės sveikatos, tad buvo paskirta ekspertizė. Nusikaltimo motyvas buvo nelabai aiškus, juk ankstų rytą į darbą skubanti moteris galėjo turėti tik 10-15 litų. O užpuolikas nebuvo narkomanas, kuriam reikalinga skubi dozė, ar sunkių pagirių kamuojamas alkoholikas. Psichiatro kalbinamas žmogus net nebandė išsisukinėti, nes nesugebėjo - susiriejęs su savo pana, buvęs labai piktas, todėl ir užpuolęs tą moterį. Anksčiau teistas, tačiau šį akivaizdų faktą kategoriškai neigia. Po įvairių papildomų testų nustatyta - vidutinio laipsnio debilas. Bet iš kitos pusės - bėgo nuo persekiotojų, į juos šaudė, o pamatęs besivejant policininkus, dujinį pistoletą kaip įkaltį išmetė. Tai rodo, kad savo veiksmus suprato puikiai ir stengėsi išvengti pasekmių. Išvada - pakaltinamas, nepaisant vidutinio debilumo.
Kita situacija: žmogus gėrė pas kaimyną ir pavogė porą jo žmonos auksinių žiedų. Nunešė juos ir atidavė "taške" už butelį "kaukolinio". Nustatytas vidutinis debilumas. Savo veiksmų nesuprato - nepakaltinamas. Nesuprato, kodėl tuos žiedus ėmė, nesuprato, kad už juos galima tikrai ne vieną butelį gauti. Nei išsisukinėti, nei kaip nors teisintis tas žmogus nesugebėjo, nesuvokė, kas atsitiko, kas laukia. Į areštą ir gresiančią bausmę reaguoja kaip į natūralią gyvenimo tėkmę. Apskritai debilų įvykdyti nusikaltimai pasižymi tuo, kad yra nemotyvuoti ar beveik nemotyvuoti ir daugeliu atvejų itin lengvai išaiškinami.
Lengvo laipsnio "torpedos"
Labai nemažas debilų (lengvo laipsnio) procentas yra tarp organizuotų nusikalstamų gaujų žemiausios vykdytojų, arba "torpedų", grandies asmenų. Tam tikra prasme jie itin patogūs nusikaltėlių autoritetams. Gerai vykdo įsakymus, iš prigimties yra pikti ir agresyvūs, ypač jei augo internatuose. Jie nesiveržia vadovauti, nes nesugeba, ir visą gyvenimą lieka primityviais vykdytojais.
Lengvo laipsnio debilai greičiau nei sveikieji tampa buitiniais žudikais. Sveikas žmogus, net ir alkoholikas būdamas, labiau kontroliuoja savo veiksmus gerdamas ir ką nors padaro, kai būna iš tikrųjų įžeistas ar panašiai. Girtam debilui gali užkliūti ir ne toks žvilgsnis, žodis - ištikus niekuo nepagrįsto pykčio priepuoliui motyvas kaip ir nereikalingas. Vis dėlto psichiatras mano, kad tarp debilų vyrauja daugiau smulkūs nusikaltimai nei nužudymai ar išžaginimai. Tokie žmonės sunkiems nusikaltimams daugiausia ryžtasi būdami grupėje su kitais. Dažniausiai itin žiaurius smurtinius nusikaltimus daro sunkesnėmis psichikos ligomis sergantys žmonės.
Žiauriausi žudikai - epileptikai, šizofrenikai
Itin pavojingi yra epileptikai. Epilepsijos priepuolis - tai ne tik situacija, kai žmogus staiga krenta apsiputojęs ir jį ima tampyti nevaldomi traukuliai. Epileptikams kartais nutinka vadinamoji "prieblandos zona", kai jie mato žmonių auras, girdi įvairius balsus ir absoliučiai nieko nesupranta - gali nužudyti vieną ar kelis tuo metu šalia esančius žmones. Žinoma, visi tokie yra nepakaltinami. Kaip ir šizofrenikai, kurių tarp psichikos ligonių yra absoliuti dauguma. Rokiškio psichiatrijos ligoninės sustiprinto stebėjimo sąlygomis gydomas ligonis, prieš keliolika metų nužudęs du Švėkšnos psichiatrijos ligoninės gydytojus. Vienu metu jau galvota, kad jo liga palengvėjo ir galima būtų galvoti apie perkėlimą į bendrojo tipo psichiatrijos ligoninę. Tačiau į psichiatrų rankas pakliuvo to ligonio rašytas laiškas artimiesiems, kurį jis bandė nelegaliai išsiųsti. Tame laiške žmogus, be kita ko, rašė, kad gydytojų daug dar liko, bus ką veikti išėjus į laisvę... Plačiai pagarsėjęs kaunietis, kuris dar nepilnametis išžagino ir nužudė mažametę mergaitę, yra šizofrenikas, labai agresyvus ir piktas individas. Jis keršija kitiems ligoniams už menkiausią smulkmeną, gali netgi nusilengvinti į kito nelaimėlio lovą, jei nieko kito nesugalvoja. K. Mikučionis, nepaisant visko, mano, kad jį galima perkelti į bendrojo tipo psichiatrijos ligoninę - juk jei ką ten sužalos, tuojau bus atvežtas atgal. Tiesa, psichiatras nepaaiškino, kas gali įvykti, jei tas kaunietis pabėgs iš bendrojo tipo ligoninės - ar neturėsime antrojo, daug žiauresnio ir klastingesnio, Varnelio.
Prieš patologinį girtumą medicina bejėgė
Patologinio girtumo būsena - itin retas reiškinys. Tokios būsenos žmogus neprisimena, ką padarė, ir savo veiksmų nekontroliuoja. Paprastas pavyzdys: jaunas vyrukas bendrovėje su kitais vyrais krovė šieną, o po to buvo pavaišintas šimtgramiu. To užteko - griebęs laužtuvą išmalė visus šalia buvusios fermos langus, o paskui nieko nebeprisiminė. Taip gali nutikti ir alkoholikams, tačiau toli gražu ne visiems. Kiekvienas patologinio girtumo būsenoje atsidūręs žmogus anksčiau yra turėjęs galvos traumų, galbūt gimdymo metu buvo traukiamas replėmis, pakliuvęs avarijon ar panašiai. Iš tiesų patologinis girtumas yra toks dalykas, apie kurį žinoma nedaug, o kaip tai gydyti išvis nežinoma. Galbūt net neįmanoma to padaryti. Todėl toks atvejis, kai žudikas buvo paleistas iš teismo salės ir jam neskirtas joks gydymas, yra visiškai įmanomas. Galbūt tas žmogus galėjo būti gydomas nuo alkoholizmo, tačiau šiais laikais priverstinai tai nedaroma.
Maži velniukai pavojingi tik juos matančiajam
Alkoholis ir nusikaltimai dažnai neatsiejami. Psichikos sutrikimai - taip pat. Bene geriausiai visuomenėje žinomas - "balti arkliai", arba alkoholinė psichozė. Žmogus regi visokius velniukus ar pelytes ir su jais kovoja. Laimei, toks žmogus itin retai būna agresyvus aplinkiniams. Alkoholinės psichozės apimti žmonės nepakaltinami. Blogiau, kai alkoholis priveda prie šizofrenijos, pavyzdžiui, paranojos. Vienas iš K. Mikučionio pacientų gėrė tol, kol jam išsivystė paranoja - ėmė įtarinėti žmoną neištikimybe ir matė visokius tai patvirtinančius ženklus. Galop sužalojo žmoną peiliu. Jis pripažintas nepakaltinamu, tačiau tai buvo lengvesnis atvejis, nes ligonis puikiai suprato, kad dėl to, ką padarė, kalta "arielka". Beje, visiškai nesupranta savo veiksmų, negali jų valdyti ir suprasti ir tie asmenys, kurie, bent jau daugelis tokių, prisigėrė iki sunkaus girtumo laipsnio. Tačiau visi jie yra pakaltinami. Kodėl taip yra, K. Mikučionis paaiškinti negalėjo.
Visuomenė debilėja?
Gydytojo manymu, visuomenė degraduoja, vyksta liumpenizacija ir psichiatrine prasme. Debilų daugėja. Toks gali gimti ir išsilavinusių inteligentų šeimoje. Tuo tarpu du lengvi debilai neturi šansų pagimdyti sveiką vaiką. Visi protiškai atsilikusieji seksualiai labai aktyvūs. Jei sveikas žmogus turi vieną du vaikus, nes daugiau negali išlaikyti, tai debilas - dešimt, nes jam į viską nusispjaut. K. Mikučionis prisimena, kai, prieš keliolika metų, dirbant Kauno psichiatrijos ligoninėje, vienas ligonis pasakė: "Gerai, dabar mūsų yra mažuma, o jūsų - dauguma. O kas su jumis bus tada, kai mūsų bus daugiau?" Kartais, atsidūręs kokioje nors pasilinksminimo vietoje ir stebėdamas jaunus skustagalvius, girdėdamas jų beveik vien rusišką leksikoną, K. Mikučionis šiurpdamas prisimena tą ligonį ir jo pasakytus žodžius.
