Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Panevėžio apygardos teismas paskelbė nuosprendį šio rajono Gustonių kaimo gyventojai Vaidai Rutkauskaitei. Šešiolikmetė Berčiūnų pagrindinės mokyklos moksleivė buvo pripažinta kalta dėl savo tėvo Stanislovo Rutkausko (51 m.) tyčinio nužudymo. Teismas atsižvelgė, jog sunkų nusikaltimą Vaida padarė būdama nepilnametė, kad tokiems veiksmams ją pastūmėjo susidariusios sunkios šeimyninės aplinkybės, kad dėl to mergaitė dabar nuoširdžiai gailisi. Pritaikius atsakomybę lengvinantį straipsnį, Vaidai Rutkauskaitei buvo skirta pusketvirtų metų laisvės atėmimo bausmė, tačiau jos vykdymas trejiems metams atidėtas. Toks teismo nuosprendis labai papiktino Vaidos gynėją, kuri gausiai susirinkusius žurnalistus patikino jį kuo skubiau apskųsianti. Advokatės įsitikinimu, mergaitė turėjo būti išteisinta.
Tėvą nudūrė peiliu
Ne vienerius metus Rutkauskų šeimoje viešpatavo nesantaika, smurtas. Girtaujantys tėvai - niekur nedirbanti motina ir invalidumo grupę turėjęs tėvas - dažnai riedavosi, o į jų tarpusavio konfliktus nori nenori tekdavo įsikišti ir vaikams - kas kitas, jei ne jie, užstos tėvo daužomą motiną... Bene dažniausiai tarpininkės vaidmuo atitekdavo paauglei Vaidai, kuri privalėdavo suspėti ir pamokas paruošti, ir ūkį apeiti, ir mažiausiąjį broliuką pavalgydinti. Nuolatinis gyvenimas įtampoje, baiminantis, jog ir vėl įniršio pagautas neblaivus tėvas susimuš su motina, išvaikys iš buto vaikus, vėl teks eiti į mokyklą nemiegojus ar prasnaudus daugiabučio laiptinėje, nuolankią, tylaus būdo Vaidą pamažu keitė į grubią, už save galinčią pakovoti merginą. Būtent taip ir nutiko vieną praėjusios vasaros pavakarę. Kaip įprastai, tėvas buvo girtas ir dėl kažko susikivirčijo su motina - jos pusėn sviedė puodą. Gal būtų paleidęs ir ką nors aštresnio, tačiau ši, nujausdama, kuo visa gali baigtis, pastvėrė tėvo kažkodėl visai nemylimą, ne kartą sumuštą trejų metukų sūnelį Mindaugėlį ir movė pro duris. Namie liko tik Vaida, kuri tuo laiku žiūrėjo televizorių. Perpykęs, kad nepavyko žmonos sulaikyti, Stanislovas Rutkauskas įsiveržė į kambarį - dukrai paliepė motiną tuojau pat suieškoti ir perduoti jo įsakymą sugrįžti namo. Vaidos širdyje ilgai tvenkęsis skaudulys netikėtai sprogo - mergaitė, nors ir baimindamasi pasekmių, riktelėjo niekur neisianti. Tada tėvas, kaip teisme prisiminė Vaida Rutkauskaitė, pagriebė peilį, kuriuo paprastai būdavo skerdžiamos kiaulės, ir prišokęs sušuko, jog dukra televizoriaus nežiūrėsianti. Mergaitės nuomone, tėvas galbūt norėjo išjungti televizorių. Nieko nelaukusi, Vaida prišoko jam iš už nugaros ir iš rankų ištraukė peilį. Dar akimirka, ir ilgabriaunis susmigo tėvui į nugarą...
Nepilnametei Vaidai Rutkauskaitei prokuratūroje buvo iškelta baudžiamoji byla dėl tėvo tyčinio nužudymo. Psichologų ir psichiatrų komisija pateikė išvadą, jog Vaida Rutkauskaitė nusikaltimo padarymo metu nebuvo afekto būsenos, psichine liga nesirgo ir savo veiksmus privalėjo valdyti. Buvo konstatuota, jog sudėtingos šeimyninės aplinkybės paauglę privedė prie depresijos, o mirtinai pasibaigusį konfliktą galėjo išprovokuoti agresyvus tėvo elgesys.
LR Baudžiamajame kodekse už motinos ar tėvo nužudymą numatytas laisvės atėmimas nuo 8 iki 20 metų arba kalėjimas iki gyvos galvos. Nepilnamečiams minimali bausmė - penkeri nelaisvės metai. Kaip jau minėta, teismas atsižvelgė į teisiamosios atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir skyrė pusketvirtų metų lygtinę bausmę.
Užjaučiančiųjų daug, tačiau kur jie buvo anksčiau?
Vos Panevėžio apygardos teisme prasidėjo Vaidos Rutkauskaitės baudžiamosios bylos teisminis nagrinėjimas, užvirė didžiulės aistros. Į teismo posėdžius veržėsi Berčiūnų pagrindinės mokyklos pedagogai, Vaidos klasės draugai, Gustonių kaimo žmonės (tačiau buvo nuspręsta bylą nagrinėti uždarajame teismo posėdyje). Emocingai nusiteikęs Naujamiesčio ir Berčiūnų parapijų klebonas, Vaidos tikybos mokytojas Algirdas Dauknys, susirinkusiems žurnalistams mįslingai tvirtino, jog, jei Vaidą nuteis, gali įvykti dar vienas nusikaltimas, o apie teisingumą, girdi, tuomet nebūtų ką ir kalbėti.
Berčiūnų pagrindinės mokyklos pedagogai ir klasės draugai taip pat labai išgyveno, kad tik Vaida liktų sėdėti mokyklos suole, kad gražiausių jaunystės metų prisiminimų neapkartintų tamsi kalėjimo dėmė.
Jau po teismo nuosprendžio paskelbimo Berčiūnų mokyklos direktorius Leonas Miliukas "Akistatos" korespondentei pareiškė, jog mokyklos bendruomenė Vaidos nelaiko tėvo žudike. Ji esanti tik aplinkybių auka.
- Kaip teismas galėjo trapiai mergaitei pritaikyti tokį patį straipsnį, kaip ir įžūliems kriminaliniams nusikaltėliams? - svarstė kiti pedagogai.
O bene labiausiai dėl to, kad nepriimtas išteisinamasis nuosprendis, išgyveno Vaidos Rutkauskaitės gynėja. Anot jos, jei jau teismas pripažino, kad Okuličius tiek žmonių iššaudė gindamasis, tai kodėl tokiais nebuvo galima pripažinti tėvo nuolat terorizuotos mergaitės veiksmų?
Tiesa, atsirado ir kitaip manančiųjų. Kelių nenorėjusių prisistatyti moterų nuomone, reikėtų tik džiaugtis, kad Vaidai Rutkauskaitei už tokį sunkų nusikaltimą nebuvo skirta reali laisvės atėmimo bausmė. Koks ūmus ir agresyvus tėvas buvęs, jei jau dukra išdrįsta jam smeigti peiliu...
Kitų teismo nuosprendį išklausiusiųjų vertinimu, visų pirma turėjo būti teisiama motina, kaip ir tėvas, mėgdavusi išgerti, nesugebėjusi vaikams sukurti ramios ir saugios namų aplinkos. Jei vyras buvo žiaurus, kodėl, girdi, vaikų motina niekur nesikreipė, niekam dėl to nesiskundė; jei dėl sunkių šeimyninių aplinkybių dukra darėsi jautri ir nervinga, kodėl motina jos laiku nenuvežė į psichologinės pagalbos tarnybą, kodėl neprašė pagalbos iš Vaikų teisių apsaugos skyriaus darbuotojų? Beje, šiai tarnybai irgi kliuvo - žmonės piktinosi, kodėl vaikų teisių gynėjos nedalyvavo teismo posėdžiuose, kodėl sutiko, kad teisiamos nepilnametės įstatymine atstove teisme būtų pripažinta asocialiai gyvenanti jos motina.
Ne vienos Panevėžio apygardos teismo darbuotojos nuomone, Vaidai labai trūko dvasinės paguodos bei paramos ir iš mokyklos pedagogų ar to paties parapijos kunigo, kurie paauglės likimu susizgribo rūpintis tik po šiurpinančio fakto...
Sunku kalbėti?
Žurnalistams Vaidą prakalbinti sekėsi labai sunkiai. Užsidengusi veidą rankomis paauglė tyliai kentė fotoaparatų spragsėjimą, negirdomis praleisdama visus jai skiriamus klausimus. Panašios pozicijos laikėsi ir šalia dukters prisėdusi motina.
- Na, ką aš galiu atsakyti... Nieko aš nepasakysiu, - slėpdama gerokai išvargusį veidą, žemyn galvą lenkė juodą megztą šaliką užsisiautusi moteris...
