Albertas ONIŪNAS
Kėdainių rajone, Truskavos seniūnijos Ančiškio kaimo sodyboje, prie gyvenamojo namo buvo rasta sunkiai sužalota 79 metų Stanislava Mikėnienė. Po paros ji mirė Kėdainių centrinėje ligoninėje. Atlikus teismo medicinos ekspertizę paaiškėjo, kad S. Mikėnienė prieš mirtį buvo žiauriai mušama ir spardoma, lūžę keli šonkauliai. Vienas šonkaulis pradūrė plautį, tai ir tapo mirties priežastimi. Moteriai mirus, pareigūnai sulaikė du to paties Ančiškio kaimo gyventojus Ramūną Stankų ( 22 m.) ir dar vieną 38 metų vyrą. Tačiau pastarąjį po dviejų parų paleido paaiškėjus, kad nužudymo metu jis girtas miegojo savo namuose. Manoma, kad nusikaltėliai buvo du, todėl kas buvo antrasis, dar nustatinėjama. R. Stankus neprisipažįsta ir savo bendrininko neišduoda. Jis yra suimtas 10 parų.
Ančiškietė Agnė Bičkauskaitė tą vakarą ėjo parduotuvėn pirkti cigarečių. Buvo dar nevėlu, bet jau tamsu. Ties Mikėnų sodyba mergina išgirdo kažkokius garsus ir frazę "kur pinigai?" Tada ji nubėgo pas artimiausius Mikėnų kaimynus - ten gyvena R. Stankus su savo seneliais. Paties R. Stankaus namie nebuvo, bet netrukus jis iš kažin kur atsirado ir drauge su kitais atėjo pas Mikėnus. Stanislava Mikėnienė gulėjo prie savo namo, po langu. Stipriai sumušta moteris kalbėjo nerišliai, tačiau buvo galima suprasti, kad užpuolė du plėšikai, kurių vienas užėjo į trobą, o kitas laukė prie namo. S. Mikėnienė, gelbėdamasi nuo užpuoliko, iššoko per langą, tačiau pakliuvo į antrojo rankas. R. Stankus moterį nunešė į namus ir paguldė ant lovos, tuojau buvo iškviesta greitoji, kuri nuvežė S. Mikėnienę Kėdainių ligoninėn. S. Mikėnienės vyro Antano Mikėno ( 92 m.), nusikaltėliai nelietė - įvykio metu jis gulėjo lovoje. Matyt, plėšikai žinojo, kad senukas sunkiai kalba ir beveik nieko negirdi, todėl iš jo reikalauti pinigų nebuvo prasmės. Nieko gero jis negalėjo pasakyti ir įvykį tiriantiems pareigūnams. Tą dieną, kurios vakare viskas atsitiko, po kaimą buvo nešiojamos pensijos. Gavo jas ir Mikėnai. Manoma, kad būtent šių pinigų ir gviešėsi nusikaltėliai. Po įvykio kaimynai pas Mikėnus rado paslėptus 1 000 litų.
Kitą dieną po to, kai S. Mikėnienė buvo išvežta ligoninėn ir dar buvo gyva, artimiausias Mikėnų kaimynas R. Stankus visiems savo pažįstamiems pasakojo, ką iš senosios sužinojo. Kai nunešė ją lovon, moteris minėjo du užpuolikus ir kitas aplinkybes. Šv. Valentino dieną R. Stankus išvažiavo pas savo merginą į Panevėžį, kur ketino praleisti kelias dienas. Tačiau viešnagę nutraukė Kėdainių kriminalistai - parsivežę į komisariatą, uždarė jaunuolį areštinėje. R. Stankus neprisipažįsta dalyvavęs nužudyme ir plėšime, tačiau alibi neturi, o jo lyg ir atsitiktinis atsiradimas įvykio vietoje kelia įvairių abejonių - tuo laiku ten, be A. Bičkauskaitės ir moters, pas kurią ji nubėgo šauktis pagalbos, galėjo atsidurti tik nusikaltėlis. Be to, R. Stankus negali paaiškinti, iš kur gavo nemažą pinigų sumą kelionei į Panevėžį. Manoma, kad tai buvo pagrobta senukų pensija.
R. Stankus augo pas močiutę Stefaniją Siurbienę. Jo motina valkatauja, todėl senelė augino Ramūną ir jo jaunesnįjį brolį. Truskavos seniūnas Vytautas Zakaryza sako, kad R. Stankus buvo apiformintas kaip oficialus savo jaunesniojo brolio globėjas ir gaudavo pašalpą. Vėliau iš kažkur sugrįžo abiejų Stankų motina, todėl seniūnijos darbuotojai Ramūnui patarė paduoti motiną į teismą, kad ji mokėtų alimentus savo jaunesniajam sūnui išlaikyti - tik tokiu keliu Ramūnas galėjo toliau būti brolio globėjas. Jis taip ir padarė. Ramūnas nebuvo ramus jaunuolis, tačiau močiutė nenorėjo, kad jis eitų tarnauti į armiją, sakė, kad vaikaitis jai padeda nudirbti ūkio darbus. Ramūnas mėgsta medžio darbus, kirviu tašydavo kryžius, o Ančiškio mokyklos šimtmečiui pažymėti padarė koplytstulpį. Jis prie mokyklos ir dabar stovi. Ramūnas, jo brolis ir seneliai (senelis sunkiai serga) gyveno iš pensijų, pašalpų, nedidelio ūkio ir medinių kryžių.
Stanislava ir Antanas Mikėnai turi du sūnus ir dukrą, tačiau vaikai su savo šeimomis gyvena atskirai. Senoliai - lengvas įvairaus plauko banditų grobis. Praėjusią vasarą senukus apiplėšė du panevėžiečiai, tik paleisti iš kolonijos pagal amnestiją. Šį sausį kažkas Mikėnus apvogė - išnešė nemažą pinigų sumą. Tuos pinigus senukai buvo gavę už nuvertėjusius rublinius indėlius. Pastebėjusi vagystę, S. Mikėnienė nubėgo skųstis pas kaimynus. Jų namuose degė šviesa, veikė televizorius, R. Stankaus nebuvo matyti. Netrukus jis lyg atsitiktinai atėjo į savo kiemą, dėjosi nieko nežinąs apie vagystę. Tąkart taip ir nepavyko įrodyti R. Stankaus kaltės, vagys liko nenustatyti.
