Elta praneša, jog žinia, kad savižudžių skaičiumi pirmauja Rytų Europos valstybės, o lyderės pozicijos šiame reitinge neužleidžia Lietuva, plačiai sklinda užsienio žiniasklaidos lūpomis.
Didžiosios Britanijos dienraštis "The Independent" savižudybių temą nagrinėja remdamasis Pasaulio sveikatos organizacijos neseniai paskelbtu pasauliniu tyrimu "Prievarta ir sveikata".
Pasaulio sveikatos organizacijos tyrime teigiama, jog didžiausiu savižudybių skaičiumi 100 000 gyventojų pasižymi Rytų Europos valstybės. Tuo tarpu dienraštis dar ir įvardija, kurios tai šalys. Pirmoji paminima Lietuva, po to Baltarusija ir Estija. Šiose valstybėse, pasak britų laikraščio, savižudybių rodiklis keturis kartus didesnis nei, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje.
Suskaičiavus visame pasaulyje įvykusias savižudybes prieita prie išvados, jog iš gyvenimo savo valia pasitraukia tiek pat žmonių, kiek žūsta kare. Skaičiai taip pat liudija, jog nusižudo kur kas daugiau žmonių nei žūsta autoavarijose. Todėl Pasaulio sveikatos organizacija ragina valstybes kovoti su prievarta prieš save kaip su visuotine liga, panašiai kaip su AIDS ar rūkymu.
2000 metais dėl savižudybių pasaulis neteko 815 000 gyvybių, tarp kurių 250 000 buvo 15-44 metų amžiaus žmonės. Tuo tarpu žmogžudžių aukomis tapo 520 000 žmonių, tai yra beveik 300 000 mažiau, o Europoje, Australijoje ir Tolimuosiuose Rytuose savižudybių įvyksta dvigubai daugiau nei žmogžudysčių.
Grubiai tariant, vidutiniškai kas 40 sekundžių iš gyvenimo savo noru pasitraukia vienas pasaulio gyventojas, o kas tris sekundes kažkas bando nusižudyti.
1998 - 2000 metų Pasaulio sveikatos organizacijai pateiktais duomenimis, Lietuvoje 100 000 gyventojų teko 44,1 savižudybės. Baltarusijoje savižudybių skaičius 100 000 gyventojų buvo 34, Estijoje - 32,5, Latvijoje - 32,4, Rusijoje - 35,5, Lenkijoje - 15, Didžiojoje Britanijoje - 7,5, Kinijoje - 6,8, JAV - 11,3, Suomijoje - 23,4.
