Vida VENCLOVIENĖ, Petras IVANAUSKAS
Sinoptikai žada, kad jau šį savaitgalį termometro stulpelis nebeperšoks 30 laipsnių padalos, tačiau gero lietaus dar nesulauksime. Tik kai kur trumpai palis, bet ištroškusios žemės tai neišgelbės.
Broliai užmigo
Liepos 10-ąją prasidėjo "Septyni miegantys broliai". Mūsų seneliai tikėjo, kad jei šią dieną be perstojo lyja, tai lis ir dar septynias dienas, o gal ir septynias savaites. Jei šią dieną iš viso nelyja, irgi nėra gerai - gresia sausra ir derlius bus mažas. Tai matosi jau dabar.
Labiausiai karščiai palietė centrinę ir šiaurinę Lietuvos dalis. Didžiulių nuostolių neišvengs grūdinių kultūrų augintojai, braškynų, avietynų, serbentų šeimininkai, galvijų augintojai bei pienininkyste besiverčiantys ūkininkai.
Nors liepa tik įpusėjusi, nemažai plotų, kuriuose žiemkenčių ar vasarinių kviečių viršutiniai lapai jau gelsta ir džiūsta, o tuo tarpu grūdų branda labai nevienoda: vienur augalai dar tik žydi, kitur - tik pradėję bręsti. Prastai ir netolygiai vystosi vasariniai rapsai, susisukę, apdžiūvę ir skurdūs kukurūzai.
Nebus nei aviečių, nei pieno
Galvijų augintojai ir pieno ūkių šeimininkai sunerimę, jog greit gyvulius teks šerti žiemai pasiruoštais pašarais, silosu. Ganyklose galvijai rupšnoja apdžiūvusios žolės stiebelius, mat dėl karščio ir drėgmės stokos žolė nebeatželia, o kas išdygsta, labiausiai primena varganą tundros augmeniją. Jei artimiausiu metu smarkiai palytų, gal dar po mėnesio ar pusantro ir ataugtų šioks toks atolas. Ankstesniais metais ūkininkai žolę pjaudavo tris kartus, o šiemet vargu ar bus ką pjauti antrąkart. Todėl neveltui nuogąstaujama, kad kai kuriuose ūkiuose gali tekti mažinti galvijų bandas. Paprastai karvės ganyklose ganosi nuo gegužės mėnesio iki pirmųjų šalnų, o šiemet teks uždaryti į tvartus. Jau dabar smarkiai sumažėjo pieno, karvės vangios, ieško pavėsio. Kai kurie ūkininkai nuo karščio ir mašalų jas gina skarelėmis.
Tingūs ir šunys. Jie tik dėbteli į užėjusį žmogų ir sliūkina pabrukę uodegas į būdas.
Braškes, avietes, serbentus auginantys ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės jau dabar patyrė didelių, neatlyginamų nuostolių. Įprastai iš vieno hektaro priskinantys 15-20 tonų braškių, šiemet jų tesurinko vos 3 ar 5 tonas, o ir pačios uogos vos žemuogės dydžio. Braškėms pirmiausiai pakenkė šalta, speiguota žiema, o sausra jų derlių beveik visiškai sunaikino. Daugelyje vietų teks atsodinti naujus braškynus. Avietės, dar nespėjusios užaugti ir sunokti, baigia nudžiūti, serbentai taip pat baigia nubyrėti, nes jų krūmų šaknys, stokodamos drėgmės ir maisto medžiagų, nepajėgia išauginti ir subrandinti užmegztų uogų.
Prastai auga ir cukriniai runkeliai. Per dienos karščius išleipę augalai dar turėtų atsigauti naktimis, bet ir šios pernelyg šiltos.
Senka upės ir šuliniai
Automobiliu riedant Lietuvos keliais, vaizdas pro langus panašus tiek Aukštaitijoje, tiek Žemaitijoje, tiek Dzūkijoje, tiek vidurio Lietuvoje - išdegę ganyklų plotai, nugeltę ir apdžiūvę javų laukai, skurdūs ir gerokai mažesni nei turėtų būti šiuo metu kukurūzai. Savo reikmėms pasodintos daržovės - bulvės, pomidorai, agurkai, svogūnai - vysta, gelsta ir džiūsta. Jas nuolat laistyti taip pat ne visuomet yra galimybių: vandentiekio vanduo per daug kainuoja, o šuliniuose vanduo katastrofiškai senka. Žmonės taupo vandenį tik atsigėrimui, tad apie laistymą baisu ir pagalvoti.
Senka ir upės. Štai jau liepos pradžioje Nevėžio vandens debitas ties Panevėžiu buvo žemesnis už gamtosauginį. Prieš daugelį metų Nevėžį papildydavo Šventoji. Kavarske veikė siurblinė, kuri pumpuodavo Šventosios vandenį į kanalą ir "pagirdydavo" Nevėžį. Kadangi panevėžiečiai nepanoro prisidėti prie brangiai kainuojančio vandens perkėlimo, Anykščių valdžia sustabdė siurblius. Dabar Nevėžis bandomas gaivinti "Ekrano" tvenkinio vandeniu, bet ilgai taip nebus, nes ir tvenkinys nuseks. Jei upėje pradės dusti žuvys, planuojama į ją pradėti leisti geriamąjį vandenį.
Rekordas
Lietuvoje karščio rekordas buvo pasiektas 1994 metais. Tada Zarasuose liepos 31 dieną termometro stulpelis šoktelėjo iki 37,5 laipsnio. Tais metais liepos pabaigoje žmones ir gamtą irgi kamavo karščiai: nuo 34 iki 37 laipsnių. Vidutinė liepos mėnesio temperatūra siekia 17 laipsnių šilumos, bet 2001-aisiais ji buvo 21,1 laipsnio. Svetainė "Orai.lt"skelbia ir kitus Lietuvos meteorologinius rekordus. Žemiausia temperatūra Lietuvoje buvo 1956 metų vasario 1 diena Utenoje - 42,9 laipsnio šalčio. Smarkiausias viesulas siautė 1981 metų gegužės 29 dieną Širvintų miestelyje, o stipriausias uraganas - "Anatolijus" 1999 metais. Smarkiausia liūtis: 1980 liepos 1-ąją Sartų ežero apylinkėse (Rokiškio raj.). Per 8 valandas iškrito 250 mm kritulių. 1995 metų liepą Kybartuose iš dangaus krito net 12 cm dydžio ledukai.
Gamtos kaprizai
Karščiai alina ne tik Lietuvą. Štai dėl didelės temperatūros Pakistane per vieną dieną mirė 12 žmonių. Pietinėse provincijose karštis siekia net 50 laipsnių. Karšta vasara ir visame Pakistane. Padėtį dar sunkina tai, kad trūksta vandens. Dėl to krenta galvijai, išdega visas derlius.
Pakistanas toli, tad mes galime tik užjausti šios šalies gyventojus, bet karštis kaimyninėse šalyse gali paliesti ir mus, ypač tuos, kurie atostogoms renkasi Ispaniją, Portugaliją. Ispanijos meteorologai įspėja, kad oro temperatūra pietiniuose šalies rajonuose šią vasarą gali pasiekti beveik 50 laipsnių. Kol kas šios šalies karščio rekordas - 46,2 laipsnių - užregistruotas 2003 metų vasarą. Tada jis pražudė per 4 000 žmonių. Šiemet tikimasi, kad bent jau karščio rekordas bus sumuštas. Jau birželį Ispanijoje vidutinė temperatūra buvo keliais laipsniais aukštesnė už vidutinę ir siekė 24 laipsnių.
Kaimyninėje Lenkijoje oro temperatūra panaši kaip pas mus, tad ir šios šalies žemdirbiai kalba apie mažus derlius. Sumaištis jau buvo kilusi gretimose su Lietuva vietovėse - Suvalkuose, Augustave, Seinuose. Čia dėl didelių karščių įvyko avarija Ostrolenkos elektrinėje. Neveikė gatvių signalizacija, avariniu režimu dirbo ligoninės.
Elektros energijos stygius jaučiamas ir didžiuosiuose Lenkijos miestuose. Štai Varšuvoje vieną dieną sustojo tramvajai ir žmonėms teko pėsčiomis grįžti iš darbo į namus. Beje, ir praėję metai dėl sausros Ispanijoje ir Portugalijoje buvo pripažinti blogiausiais nuo 1940 metų. Vanduo buvo normuojamas ir Prancūzijoje, sausra viešpatavo Brazilijoje, Afrikoje.
Kai vienos šalys kenčia nuo sausros, kitos skęsta. Birželio paskutinėmis dienomis buvo tiesiog sustojęs gyvenimas Jungtinių Amerikos Valstijų sostinėje Vašingtone. Čia per 24 valandas iškritus 35 centimetrams kritulių, viršytas lietaus rekordas, kuris buvo pasiektas 1870 metų birželio 25 dieną. Šiemet birželio 27-ąją lietus be paliovos pylė kaip iš kibiro, todėl teko atšaukti elektrinių traukinių eismą, lėktuvų skrydžius. Net metropolitene traukinių eismas suretėjo. Vanduo užtvindė namų rūsius, keliai tapo panašūs į upes. Baltųjų rūmų teritorijoje išvirto 140 metų senumo guoba.
Per potvynius keturiose rytinėse Amerikos valstijose birželio pabaigoje žuvo 16 žmonių, o šimtai tūkstančių buvo priversti palikti savo namus. Specialistų teigimu, tokie stiprūs potvyniai JAV pasitaiko tik kartą per 20 metų.
Liūtys ir potvyniai nusiaubė ir Čekiją, Austriją, Bulgariją, Rumuniją. Austrijoje nuo potvynio labiausiai nukentėjo Raabso miestas. Čia upės vanduo naktį per 2 valandas pakilo net 5 metrus. Pietinėje Rumunijos dalyje potvynis pražudė 5 žmones. Blogiausia tai, kad potvyniai tokiu laiku nebūdingi Europai. Čia dažniausiai upės išsilieja iš krantų pavasarį, pradėjus tirpti kalnų sniegui. Pavyzdžiui, šiemet balandį staigiai ėmus tirpti sniegui, Čekijos upės buvo ištvinusios labiausiai nuo 2002-ųjų metų. Tačiau liūtys liepos mėnesį nėra įprastas reiškinys Europoje.
Kryme per kelias valandas iškrito trijų mėnesių kritulių norma, Bulgarijoje po vandeniu atsidūrė dalis Saulėtojo Kranto kurorto (beje, šis kampelis mėgstamas ir lietuvių). Komunalinės tarnybos greitai išvalė pliažus, tad poilsiautojai didelių nepatogumų nepajuto.
Na, o ten, kur šiuo metu laukiama liūčių, jų nėra. Paprastai Afrikoje birželio pradžioje prasideda liūčių sezonas, kuris tęsiasi tris mėnesius. Šiemet įvairių šalių burtininkai meldėsi visą birželį, kad tik pradėtų lyti, o lietaus kaip nėra, taip nėra. Tokia sausra gali baigtis badu, kuris ir taip nuolatinis afrikiečių palydovas.
