Prieš kelias dienas Čečėnijoje įvyko didžiulė nelaimė - užsidegęs nukrito didžiausias pasaulyje Rusijos armijos sraigtasparnis Mi-26. Gyvi sudegė 85 jauni kareivėliai. Armijos vadovybė numušus orlaivį kaltina čečėnus. Laimė, Rusija nebe ta, kokia buvo sovietmečiu. Joje daug sąžiningų žurnalistų, nors ir nemėgstančių čečėnų, tačiau neleidžiančių apkaltinti niekuo dėtų žmonių. O kalčiausias - saviškių aplaidumas. Ir jis šiurpus: skraidoma tragiškai susidėvėjusiais sraigtasparniais, pilotai iš paskutiniųjų taupo kurą, o per mažai finansuojami kariai priversti be reikalo rizikuoti gyvybėmis. Žurnalistai skaičiais pagrindė sensacingą versiją - Mi-26 nukrito todėl, kad skrido perkautas.
Paties didžiausio pasaulyje sraigtasparnio Mi-26 vadas majoras Olegas Batanovas gavo užduotį iš Mazdoko į Chankalą nuskraidinti pėstininkų kuopą bei būrelį iš atostogų grįžtančių karių. Visi šauktiniai, jauni, bet karo jau regėję. Sraigtasparnio pilotai susiraukę stebėjo, kaip ne pagal instrukcijas didelis - gerokai per šimtą - žmonių būrys lipa į orlaivį, tačiau neprotestavo - karo metu priimta pirmiausia galvoti apie žmones ir tik po to apie instrukcijas. Juolab kad laukė trumpas, vos 40 minučių skrydis. Ir ne virš priešo, o saviškių kontroliuojamos teritorijos.
Sraigtasparnis sėkmingai pakilo ir skrido nedideliame aukštyje. Likus keliems kilometrams iki tikslo mašina staiga sudrebėjo ir ėmė skristi į vieną pusę. 16 valandą 55 minutės O. Batanovas Chankalos skrydžių valdymo punktui per raciją pranešė, jog dega dešinysis variklis, tačiau pridūrė tikįs, kad tikslą pasieks, ir paprašė leidimo tūpti oro uoste. Davęs leidimą skrydžių valdymo punkto karininkas su kolegomis sužiuro į horizontą - jau buvo girdėti artėjančio sraigtasparnio kalenimas, tuoj tuoj turėjo pasirodyti ir jis pats. Aviatoriai nuščiuvę laukė - kas geriau už juos gali žinoti, kad perkrautam gigantui bus nelengva pasiekti skrydžio tikslą ir nutūpti su vienu varikliu. Šiandien lengva sakyti, jog O. Batanovas pasirinko neteisingą sprendimą - reikėjo skubiai leistis vietoje, o ne iš paskutiniųjų kapstytis iki oro uosto - juk ne tušti skrido, ne kokį krovinį, o gyvus žmones gabeno. Daug žmonių.
Gigantiška skraidanti mašina dar pustrečio kilometro lėkė apsupta ugnies. Tragedija įvyko iki oro uosto likus vos kilometrui dviem. O. Batanovas iš sraigtasparnio išspaudė viską, tad liepsnojantis Mi-26 nenukrito akmeniu, nors į žemę tėškėsi pernelyg stipriai. Chankaloje apie tai sužinojo tą pačią akimirką. Ne, nebuvo jokio sprogimo, paprasčiausiai nutilo iš labai toli girdimas storabalsis sraigto kalenimas. Sraigtasparnio viduje kariai išsibarstė lyg obuoliai. Smūgio metu pratrūko žibalo bakai, tonos degalų kliūstelėjo ant degančio variklio ir prasidėjo tikras pragaras: liepsnų liežuviai, pagalbos šauksmai, juodi dūmai, šleikšti degančios žmogienos smarvė... Ekipažas - O. Batanovas ir dar keturi pilotai - išspyrė užsikirtusias susiklaipiusias duris ir ėmė laukan mėtyti šoko apimtus karius. Pavyko išgelbėti 36 vyrus - visi skridusieji sraigtasparnio gale bei viduryje jau buvo virtę gyvais fakelais.
Vėliau buvo suskaičiuoti 85 juodi kūnai.
Praėjusį ketvirtadienį Rusijos prezidentas šalyje paskelbė gedulą - tai didžiausia aviakatastrofa per abu karus Čečėnijoje. Ištuštėjo šokių aikštelės ir kino teatrai. Tiesa, Maskvos klube "Raudonkepuraitė" įvyko liaudiško striptizo konkursas.
Nedelsiant buvo pradėtas tyrimas. Iškeltos dvi versijos: variklis pats užsidegė, pagal antrąją - į sraigtasparnį pataikė raketa. Atsirado du civiliai čečėnai, kurie tvirtino neva matę, kaip kažkokia raketa pakirto orlaivį. Prie katastrofos vietos krūmuose rastas ir "šviežias" raketsvaidžio vamzdis, iš kurio teroristas neva galėjo šauti į sraigtasparnį.
Šiuo metu Mazdoko ir Chankalos oro uostuose knisasi karinės prokuratūros tardytojai. Jie kvočia liudytojus, renka visus su sraigtasparniu susijusius popierius, kurie akimirksniu tampa baudžiamosios bylos dokumentais. Pareigūnus domina viskas: kas, kada ir kiek pripylė kuro, kada kas ką remontavo ir t. t. Išaiškėjo įdomus dalykas, kurį pareigūnai iš karto įslaptino.
Mi-26 - ne šiaip sau įspūdingo dydžio sraigtasparnis. Tai didžiausias sraigtasparnis pasaulyje. Tuščias jis sveria 28 tonas, o kyla pakrautas iki protu nesuvokiamo bendro 56 tonų svorio. Tiesa, dviejų jo reaktyvinių variklių apetitas taip pat įspūdingas - į bakus telpa kone 20 tonų žibalo, su kuriais šis orlaivis 260 kilometrų per valandą kreiseriniu greičiu gali nuskristi maždaug 600 kilometrų. Laikraštis "Komsomolskaja pravda" turi savo karinį apžvalgininką, kuris, surinkęs šaltinių iš Čečėnijos pranešimus, paskelbė sensacingą pranešimą. Specialisto apskaičiavimai labai nepatinka Rusijos generolams, nes verčia apie šį bei tą pamąstyti.
Lėktuvų bei sraigtasparnių kuro bakai iki viršaus paprastai nepripilami. Pripilama tik tiek, kiek reikia skrydžiui plius nedidelė atsarga - juk nesunaudoti degalai ir sveria, ir kainuoja. Vienam milžino rajūno Mi-26 skrydžiui paprastai skiriama 10-12 tonų žibalo. O. Batanovas tądien, matyt, turėjo žibalo sutaupęs iš ankstesnių skrydžių, nes katastrofos dieną jo orlaivio bakuose teliūskavo 15,5 tonos žibalo.
Dabar paskaičiuokime. 28 tonų sraigtasparnis su 15,5 tonos žibalo svėrė 43,5 tonas. Prieš skrydį sulipo apie 120 ginkluotų ir pilnai ekipuotų karių - pagal karinę skaičiavimo metodiką, tai dar 12 tonų. Sraigtasparnyje dar buvo 2-2,5 tonos krovinys. Taigi prieš pakildamas Mi-26 turėjo sverti ne mažiau kaip 58 tonas. Dabar pažvelkime į žinyną. Maksimalus leistinas Mi-26 kilimo svoris - 56 tonos. Vadinasi, prieš pakildamas orlaivio vadas turėjo išpilti porą tonų žibalo. Sovietmečiu tikrai būtų išpylęs, tačiau tik ne šiandien, kai pasibaigus socializmui baigėsi neūkiškumas. Šiandien kapitalistinės Rusijos armijoje daug ko trūksta, o degalai iš viso tapę aukso vertės. Kiekvienas pilotas stengiasi kurą ne išpilti, o "susiveikti". Logika paprasta: yra kuro - skrendi. Skrendi - daugėja valandų ore. Daugėja valandų - auga stažas, alga ir pensija.
Šiandien Rusijos padangių asai skambina į "Komsomolskaja pravda" redakciją ir kalba, jog vadas, ko gero, bus neįvertinęs sraigtasparnio techninės būklės. Šio orlaivio varikliai "arė" jau 15 metų, buvo kapitaliai remontuoti. Sraigtasparnis buvo surinktas iš trijų senų. Specialistai sako, jog atsižvelgiant į šias aplinkybes O. Batanovui derėjo išpilti ne porą, o kokias penkias tonas žibalo.
Rusų žiniasklaidininkai toli gražu negina čečėnų. Greičiau atvirkščiai. Tačiau visame pasaulyje mes, žurnalistai, esame už teisybę. Jei sraigtasparnis nukrito dėl pačių kariškų aplaidumo, kodėl kaltę reikia versti čečėnams?!
Niekas neneigia, kad orlaivį galėjo numušti ir raketa, tačiau tai būtų matyti iš pėdsakų korpuse. Ar pamenate, kai neseniai bukagalviai Ukrainos priešlėktuvinės gynybos kariškiai virš Juodosios jūros numušė keleivinį Izraelio lėktuvą? Tuomet atvirkščiai - sutrikę generolai šaukė, kad to negali būti. Iš jūros iškėlus lėktuvo korpuso nuolaužas per televiziją pasauliui buvo parodytos raketos skeveldrų skylės. Ir viskas tapo aišku - gudrieji generolai užsičiaupė net nedrįsdami neigti šio tiesiogine ir perkeltine prasme geležinio argumento.
Šiandien kariniai ekspertai nori įrodyti, kad į sraigtasparnį pataikė raketa "Igla" arba "Strela", tačiau kažkodėl korpuse niekas neranda nė menkiausių skeveldrų pėdsakų. Jei oficiali versija teisinga, kur tuomet raketos susprogdintas variklis ar skeveldrų žymės (kartais raketos sprogsta prieš atsimušdamos į orlaivį)?
Sraigtasparnio pilotas Vladimiras Vorobjovas, Afganistano bei Čečėnijos karų dalyvis, turintis 23 metų skraidymo stažą, nepabijojo atvirai išsakyti savo nuomonės:
- Karo sąlygomis visuomet yra rizikos, kad į tave paleis raketą, tad ekipažas akylai stebi žemę. Atskrendančią raketą išduoda paskui ją besidriekianti dūmų juosta. Nedelsdamas iššauni gynybines šilumines raketas. Ne kartą mačiau, kaip iš žemės paleista raketa sprogo netoli sraigtasparnio - sudrebina kaip reikiant. O raketai pataikius į variklį, sraigtasparnį taip supurtytų, kad žagteltum. Visoje skelbtoje informacijoje aš nematau nė vieno įrodymo, kad Mi-26 atakavo raketa.
Pasak šio ir kitų asų, penkių žmonių ekipažas tikrai būtų pastebėjęs atlekiančią raketą ir pranešęs apie ją per raciją.
Rusijos armija išgyvena ne pačius geriausius laikus. Čečėnijoje sraigtasparniai taip susidėvėję, jog kiekvienas pilotas gali save vadinti mirtininku. Apie tai Rusijoje kalbama nuo 1994 metų, tačiau reikalai nejuda iš vietos. Politikai ir generolai užjausdami karius dūsauja, o ministrai verkia neturį pinigų.
Sraigtasparnių Mi-26 variklių yra užsidegę ir anksčiau. Dažniausiai dėl silpniausios konstrukcijos vietos - reduktoriaus, sulėtinančio ir perduodančio pagrindiniam sraigtui variklio sūkius. Nuo perkrovos reduktoriai kartais taip įkaista, jog kibirkščiuoja ir net spjaudosi ugnimi. Kibirkštys lengvai pasieka variklį, o pastarajam užsidegus, iki kuro bakų - ranka pasiekiama.
Tai ketvirtoji ir pati žiauriausia Rusijos armijos sraigtasparnių katastrofa Čečėnijoje 2002 metais.
Sausio 27-ąją netoli Šelkovskaja stanycos Mi-8 sprogo ore. Visi juo skridę 18 žmonių, tarp kurių buvo ir Rusijos federacijos VRM ministro pavaduotojas pietinei sričiai M. Rudenka, žuvo.
Vasario 3-iąją pasienio sraigtasparnis Mi-8 gabeno Itim-Kalininsko pasieniečių būrio ligonius į Vladikaukazo ligoninę. Subjurus orui sraigtasparnis pasuko atgal, tačiau netoli Chankalos dingo ryšys. Iki šiol nežinoma, koks ekipažo likimas.
Vasario 7-ąją Karinių oro pajėgų sraigtasparnis Mi-8 kildamas tapo nevaldomas, nukrito ir užsidegė. Penki specialiojo būrio kariai bei felčeris žuvo. Katastrofos priežastis - variklio gedimas.
