Panevėžio sustiprinto režimo pataisos darbų kolonijoje surengtas konkursas "Mis nelaisvė" sukėlė daug aistrų. Kai kuriems politikams atrodo, kad toks renginys amoralus, o Seimo liberalų frakcijos nariai Raimundas Šukys ir Romanas Sedlickas kreipėsi į Seimo kontrolierius, kad būtų įvertinta, ar gražuolės rinkimai nepažeidė Lietuvos įstatymų ir tarptautinių konvencijų normų.
Tačiau renginys buvo didžiulė džiaugsmo šventė ne tik dalyvėms, bet ir visoms kalinėms. Juo domėjosi žurnalistai iš daugelio pasaulio valstybių.
"Mis nelaisve 2002" tapo Kristina. Konkurse savo dukros Samantos garbei ji buvo pasivadinusi mažylės vardu. O "Akistata" apie mise tapusią Kristiną Paliulionytę yra rašiusi jau anksčiau, prieš metus spausdinome ir jos nuotrauką, su ja kalbėjosi mūsų korespondentė. Tad šį kartą nutarėme pakalbinti Kristinos tėvus.
Ypatingas sapnas
Kaune gyvenantys Kristinos tėvai Stasė ir Adolfas Paliulioniai vis dar gyvena šios netikėtos ir jiems nepaprastai džiugios šventės nuotaikomis. Ant stalo sukrautas didžiulis pluoštas įvairių spaudos leidinių - būsima dovana iš kolonijos grįžtančiai dukrai.
Apie įvyksiantį neįprastą konkursą tėvams pranešė pati Kristina. Iš pradžių laiškuose ji tiktai užsiminė, kad vyks toks renginys, tačiau nerašė, kad pati ruošiasi jame dalyvauti. Po kiek laiko Paliulioniai sužinojo, jog dukra pateko į 39 išrinktųjų sąrašą. Nors buvo sunku patikėti, kad Kristinai pavyks ką nors laimėti, su kiekviena diena vilties vis daugėjo...
- Kai laiške dukra parašė, jog į koloniją pradėjo vežti sukneles, batelius, kad jai puikiai tinka bet koks rūbas, beveik įsitikinau, kad Kristina laimės, - ramiai prakalbo iki tol tylėjusi Stasė Paliulionienė. - Jau tada gerai įsivaizdavau, kaip ji atrodys vilkėdama puošnius drabužius... Ši nuojauta dar labiau sustiprėjo, kai vieną dieną gavome laišką, kuriame Kristina rašė, jog jai padovanojo nepaprastai gražius aukštakulnius batelius. Tačiau kartu dukra guodėsi jau pamiršusi, kada tokiais avėjo, todėl reikia iš naujo mokytis gražiai vaikščioti... Belaukiant šio konkurso pasikeitė net sapnai. Per tuos dvejus metus jos nė karto nemačiau... Ir ne todėl, kad nenorėčiau, bet neleidžia sveikata. Be lazdos negaliu žengti nė žingsnio...
Skaičiuoja dienas iki laisvės
Iš tiesų ponia Stasė sunkiai serga jau 17 metų. Klastinga liga iš jos atėmė galimybę laisvai vaikščioti. Tačiau kolonijoje bausmę atliekanti Kristina nėra pamiršta - ją kartu su dukrele Samanta aplanko tėvas, sesuo, krikšto mama.... Anūkėlę Kristinos sesuo Virginija buvo atsivežusi iš kolonijos, leido pasidžiaugti senelei, paskui nusivežė prie jūros...
Adolfas Paliulionis pasakojo, jog paskutinį kartą su Kristina matėsi visai neseniai - beveik prieš du mėnesius. Rugsėjo 28-ąją Kristinai suėjo 21 metai, tėvas kaip tik tuo metu buvo atvykęs į ilgalaikį pasimatymą. Ponas Adolfas džiaugėsi užvaldęs mažosios Samantos simpatijas. Iš pradžių baugščiai žvelgusi į senelį, jo nepripažinusi, netrukus mažylė su juo ėmė žaisti...
- Pamačiau, jog Kristina suprato padarytas klaidas, suvokė, kad ne tuos draugus buvo pasirinkusi, - džiaugiasi A. Paliulionis.
Žinią, jog ant dukros galvos buvo uždėta "Mis nelaisvės" karūna, Paliulioniai sužinojo kitos dienos rytą. Apie devintą valandą jiems paskambino Panevėžyje gyvenanti Stasės sesuo bei Kristinos krikšto mama. Ji kažkokiu būdu sužinojo rezultatus (ir jau tą pačią dieną su vaisiais ir gėlėmis nuskubėjo į koloniją pasveikinti nugalėtojos). Penktadienio vakarą susėdę prie televizoriaus sutuoktiniai negalėjo numaldyti jaudulio. Dukra atrodė tokia graži - kaip iš pasakos...
Vis dėlto tituluotos gražuolės tėvai laukia kito, ne mažiau reikšmingo įvykio. Adolfas Paliulionis, skaičiuojantis kiekvieną savo anūkės gyvenimo bei dukros kalėjime praleistą dieną (kaipmat pasakė, kad mažajai Samantai šiandien, pokalbio su šių eilučių autore dieną, dvidešimt mėnesių ir 2 dienos, o Kristinos namuose nėra jau dveji metai ir 10 dienų), bet kurią akimirką pasiruošęs važiuoti į koloniją. Jis gerai žino, kad neseniai paskelbta amnestija turėtų būti pritaikyta ir mažametę dukrelę auginančiai Kristinai.
Brangus spyris
2000-ųjų lapkričio 8 dieną Kauno miesto apylinkės teismas K. Paliulionytę apkaltino plėšimu ir nuteisė kalėti ketverius metus. Išgirdusi tokį nuosprendį mergina nualpo - ji nesitikėjo, kad bus taip griežtai nubausta. Susipykusi su draugu bei norėdama jam atkeršyti už patirtą nuoskaudą, Kristina vieną vakarą nuėjo į barą, kur laiką leido su beveik nepažįstamu Haroldu. Tada ji nežinojo, kad jis - ne vieną kartą teistas žmogus. Išsiruošus namo Kristino palydovas bei dar keli jo draugai gatvėje susikivirčijo su nepažįstamu jaunuoliu ir jį sumušė. Teismas pripažino, jog konflikte dalyvavo ir K. Paliulionytė - liudininkas matė, kaip ji įspyrė gulinčiam vaikinui tris kartus. Daugiau jokių kaltinimų nebuvo pateikta. Taigi tas vakaras merginai kainavo brangiai... Šiuo metu iki bausmės pabaigos dar likę dveji metai, tačiau Paliulioniai įsitikinę, kad į savo kambarį, kuriame iki šiol nepaliesti kai kurie dukros daiktai, labai greit grįš jo šeimininkė, o ramybe dvelkiančiuose senelių namuose netrukus krykštaus anūkė Samanta...
