Metų pradžioje žurnalistai, politologai ir patys politikai prognozavo, kokie bus šie metai. Ar pasitvirtino prognozės?
Į 2004-uosius Lietuva įžengė apimta politinės nežinomybės. Kaip sakė kai kurie apžvalgininkai - tarsi kabodama virš bedugnės. Žengsi žingsnį ne ten ir bus nugarmėta ten, iš kur keturiolika metų stengtasi pabėgti. Tačiau taip neatsitiko: Konstitucinis Teismas prezidentui Rolandui Paksui parodė jo vietą, Seimas priėmė sprendimą jį nušalinti.
Kita prognozė: Lietuvos visuomenės būvis po apkaltos pagerės visais atžvilgiais. Deja, taip neįvyko - visuomenė R. Paksui iškėlė moralės kartelę labai aukštai, bet ją tokiame aukštyje išlaikė tik jam vienam. Prasidėjo prezidento, Seimo rinkimai, Vyriausybės vadovo ir ministro paieškos ir vėl kartelė buvo nuleista į tokį aukštį, kad ją gali perlipti bet kas. Įtarus ryšiais su KGB, bendravęs su turto švaistytojais ir pats švaistęs svetimus pinigus, ėmęs kyšius ir juos davęs - tokie ir į juos panašūs tiko prie valstybės lovio. Netiko tik R. Paksas.
Trečia prognozė: po apkaltos pagrindinę užduotį teks spręsti socialdemokratams. Kaip ir buvo prognozuota, socialdemokratai per prezidento rinkimus nederino veiksmų su kitomis partijomis ir jų kandidatas Česlovas Juršėnas prapylė kaip vokietis prie Stalingrado. Per rinkimus į Seimą socialdemokratai susivienijo su socialliberalais ir nors liko antri, bet sugebėjo savo rankose išlaikyti pagrindinius postus ir Vyriausybėje, ir Seime. Tačiau kaip partija, socialliberalai baigia susinaikinti.
Nėra vienybės ir dešinėje. Liberalų ir centro sąjunga skyla iš vidaus, niekaip negalėdama nuversti savo pirmininko Artūro Zuoko, o konservatoriai per daug arogantiški ir išdidūs, kad patiktų tautai.
Prognozė: išaugs populizmas ir radikalizmas. Pasitvirtino tik iš dalies. Buvo manoma, kad radikalus suvienys R. Paksas, tačiau to neįvyko. R. Paksas taip pat neprasigėrė ir nepasitraukė iš politikos, kaip buvo prognozuojama, o tapo Liberalų sąjungos pirmininku. Didžiausiais populistais prieš rinkimus buvo vadinami Viktoro Uspaskicho darbiečiai, o po rinkimų juos po savo sparnu priglaudė brazauskininkai. Deja, sparnas toks mažas, kad vargu ar po juo susispaudę darbiečiai ištupės. Bet tai jau prognozė 2005-iesiems.
Tuometinė finansų ministrė Dalia Grybauskaitė buvo prasitarusi, kad šiais metais Lietuvos laukia finansinė duobė. Visų džiaugsmui, taip neatsitiko. Didėjo pensijos, atlyginimai biudžetininkams, atlyginimo minimumas, po 50 litų imta mokėti visiems vaikams nuo 3 iki 7 metų. "Sodra" per vienuolika šių metų mėnesių gavo 50 milijonų litų pajamų daugiau nei turėjo išlaidų.
E. Gentvilas prognozavo, kad J. Borisovo varymas iš "lietuviško rojaus" į Rusijos platybes bus ilgas ir skandalingas. Taip ir atsitiko. Teismų maratonas tęsiasi, J. Borisovas vis dar rojuje.
V. Uspaskichas savo partijos steigiamojo suvažiavimo išvakarėse prognozavo, kad laimės rinkimus ir valdys Seimą. Darbo partija iš tikro laimėjo rinkimus, bet ne tiek, kad negalėtų nesiskaityti su kitais.
Tuo, kad įstosim į Europos Sąjungą, neabejojo niekas, bet prognozės, kad devintoji emigracijos banga bus kaip cunamis, nepasitvirtino. Kai kas net buvo prisiminęs sovietmečio anekdotą, kai vienas žydas, paklaustas ką jis darytų, jeigu staiga atvertų visas sienas atsakė: "Greitai lipčiau į patį aukščiausią medį, kad minia nesutryptų". Minia būtų nesutrypusi. Tik pirmąjį mėnesį lėktuvai ir autobusai į Dubliną ar Londoną buvo pilni. Po to viskas stojo į savo vietas - išvažiuoja nemažai, bet jau yra ir sugrįžtančiųjų. Nuo tada, kai Lietuva paskelbė atkurianti nepriklausomybę, iki priėmimo į Europą praėjo 14 metų.
O kokios prognozės 2005-iesiems? Pasaulinės viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės "Gallup International" atlikto tyrimo duomenimis, Lietuva nepatenka tarp tikrai optimistiškai 2005 metų laukiančių valstybių. Apie 40 procentų apklaustų Lietuvos gyventojų tikisi, kad ateinantys metai bus geresni nei praėję, o pablogėjimo laukia 16 procentų respondentų.
