Irena ZUBRICKIENĖ
Vilkaviškio teisėsaugininkai baigė tirti ir perdavė Kauno apygardos teismui nagrinėti dvi panašias bylas: šeimas turintys vyrai nepadoriai elgėsi su artimos savo aplinkos mažametėmis mergaitėmis, kurias privertė dalintis bendru guoliu. Įdomu, kad abu įtariamieji buvo drąsūs tik bendraudami su bejėgėmis mergaitėmis, o vėliau, pareigūnams tiriant šiuos įvykius, patys pabūgo savo likimo - bandė nusižudyti.
Į lovą lindo globėjas
14-uosius įpusėjusi Gabija (vardas pakeistas) - nerūpestingos motinos, pagimdžiusios du vaikus, atžala. Mergaitei kurį laiką teko augti ir globos namuose, tačiau, rodės, likimas jai tuokart nusišypsojo - atsirado Gabiją globoti norinčių ne pirmos jaunystės sutuoktinių šeima. Tuomet mergytei buvo devyneri. Daugiau nei trejus metus jokių signalų, kad Gabija būtų nemylima ar kaip nors išnaudojama globėjų šeimoje, nebuvo girdėti. Pas globėjus ji gyveno nuolat. Žinia, kad globėjas Vytautas (50 m.) globotinę seksualiai prievartauja, globos namų darbuotojams ir Vilkaviškio vaikų teisių apsaugos tarnybos (VTAT) specialistams buvo lyg perkūnas iš giedro dangaus. Pirmiausia Gabija apie savo nevaikišką patyrimą pasipasakojo globos namų auklėtojai, o ši žinią perdavė atsakingesniems darbuotojams, pastarieji - teisėsaugininkams.
Vos pradėjus tyrimą, globėjas Vytautas buvo oficialiai atleistas iš globėjo pareigų - Gabija vėl turėjo nuolat gyventi tik globos namuose, retkarčiais pasimatydavo ir su savo tikrąja motina, kuriai tuo metu buvo laikinai apribota motinos valdžia. Šiuo metu mergaitė vėl gyvena su savo gimdytoja ir broliuku. VTAT darbuotojų teigimu, padėtis šiuose namuose patenkinama, nes motina sugebėjo atsitiesti, pradėjusi gyventi su kitu vyru ir įsikūrusi jo pastogėje.
Tyrėjai nustatė, kad Vytautas savo globotine, kaip intymios meilės objektu, susidomėjo, kai mergytei buvo vienuolika metų. Vieną vasaros naktį, kai buvo apsvaigęs nuo alkoholio, jis atsigulė į Gabijos lovą šalia globotinės. Kambaryje daugiau nieko nebuvo. Vyras, tinkantis mažylei būti netgi ne tėvu, o seneliu, Gabijai liepė tylėti ir, prieš jos valią seksualiai ją prievartavo.
Tokie "seansai" vėliau buvo kartojami dar du kartus kas kelias dienas - trukdavo po kelias minutes. Gabija suprato, kad globėjas su ja elgėsi nepadoriai, nes jis vis liepdavo tylėti, tačiau kurį laiką mergaitė niekam nesiskundė, kadangi bijojo.
Globėjo ir globotinės paslaptis išaiškėjo tik rudeniop, kai Gabija pradėjo dažniau sugrįžinėti į globos namus. Darbuotojai pastebėjo, kad auklėtinė labiau linkusi likti nakvoti pas juos. Galiausiai mergaitė, kankinama nemalonių prisiminimų, baimindamasi naujų susitikimų su globėju jo namuose, kaip jau minėta, pasipasakojo auklėtojai.
Stojo akistaton su ... traukiniu
Teisėsaugininkų dėmesio sulaukęs Vytautas neneigė savo kaltės. Vyras tikino, kad blaivus su globotine niekada taip nesielgdavo, tad keikė savo pomėgį išgerti. Su pareigūnais nuoširdžiai bendravęs ir atvirai gailėjęsis Vytautas nebuvo suimtas - tyrėjai leido jam teismo bausmės laukti gyvenant namuose, pagal rašytinį pasižadėjimą niekur neišvykti. Kiek vėliau Vytautas, vėl kviečiamas į policiją apklausos, pasirinko kitą taktiką - atsisakė duoti parodymus. Pareigūnai spėliojo, kad vyras arba iš tiesų yra nesveikos psichikos, arba nutaręs tokį suvaidinti.
Vytauto psichikos sveikatos būklę tyrusiems specialistams nebuvo lengva "perkąstį" šį klientą. Po pirmųjų ekspertizių buvo nustatyta, kad Vytautas negalėjo suprasti savo veiksmų ir negalėjo jų valdyti - esąs nepakaltinamas. Teismui buvo belikę tik patvirtinti tai ir paskirti ligoniui gydymą. Tačiau kaip tik tada paaiškėjo, kad Vytautas nėra toks sunkus psichikos ligonis, jog nebūtų suvokęs, ką daro su mažamete globotine bendrame guolyje. Paskirta dar viena ekspertizė tai tik patvirtino. Įtariamam pedofilui dabar nebėra kito kelio - tik laukti teismo verdikto.
Beje, tas laukimas Vytautui pasirodė besąs kankinančiai slegiantis: buvęs globėjas bandė pasitraukti iš gyvenimo - ketino tapti traukinio auka, tačiau sąstatą pavyko sustabdyti. Nelaimėlis buvo sužalotas, tačiau nemirtinai. Vytautą pažįstantys žmonės sako, kad šiuo incidentu jis skyrė sau bausmę arba labai baiminosi gyvenimo už grotų.
Šiuo metu Vytautas tebegyvena laisvas ir žino, kad už savo veiksmus reikės atsakyti. Jam paskirtos kelios kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijoje, taip pat iš jo paimtas pasas.
Už nusikaltimą, kuriuo įtariamas Vytautas (seksualinis prievartavimas mažamečio atžvilgiu), Baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimo bausmę nuo trejų iki trylikos metų. Tokia ateitis anksčiau neteistam, aukštesnįjį išsilavinimą kadaise įgijusiam vyrui - bauginantis reikalas.
Iš kilpos ištraukė policininkai
Kitame to paties rajono kaime gyvenantis Albertas (40 m.) - tarsi Vytauto antrininkas. Jis irgi dabar laukia teismo bausmės už lytinį nusikaltimą savo mažametės dukrelės (9 m.) atžvilgiu. Anksčiau niekada neteistas Albertas greičiausiai irgi baiminasi dėl savo likimo, patekus į "zoną", nes vyras jau buvo pakėlęs ranką prieš save.
Vos tik buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, įtarus Albertą visai netėviškai elgusis su savo dukrele, vyriškis buvo pakviestas atvykti į policiją, tačiau šito vengė. Tuomet į Alberto namus atvyko du Vilkaviškio policijos komisariato pareigūnai. Policininkai tikėjosi dalykiškai pasikalbėsią su įtariamuoju, įtikinsią jį atvykti pas tyrėją. Vos tik Albertas pamatė pareigūnų automobilį, vengdamas susitikimo, šoko per langą ir nutolo. Policininkai patraukė paskui, nes, kaip vėliau paaiškės, tinkamai įvertino grėsme padvelkusią situaciją. Kai jie surado bėglį ūkiniame pastate, šis ... jau kybojo kilpoje. Pareigūnai nesutriko: jie skubiai ištraukė Albertą iš kilpos ir pradėjo gaivinti jį taip, kaip sugebėjo. O sugebėta - profesionaliai! Mat vienas iš jų - policininkas Žydrūnas Armonas (šiuo metu policijoje jau nedirba) - aukštąjį veterinarijos gydytojo diplomą turintis specialistas. Šiandien Albertas, anot jo ir jo dukrelės nelinksmą istoriją narpliojusių teisėsaugininkų, jau kiek ramiau vertinantis savo netėviškus veiksmus, turėtų būti dėkingas Ž. Armonui už išgelbėtą gyvybę.
Motinai parūpo tik po mėnesio
Dėl Alberto veiksmų dukrelės atžvilgiu į policiją kreipėsi jo žmona Vida. Moteris teigė, kad sutuoktinį užklupo prieš gerą mėnesį. Visą tą laiką ji nesiryžo skubinti reikalų, svarstė, kaip geriau pasielgus.
Tą dieną Vida, būdama namuose, išgirdo iš gretimo kambario sklindančius keistus garsus. Įsiklausiusi moteris suprato, kad tarsi kažkuo nepatenkinta murma jos duktė. Norėdama sužinoti, kas atsitiko, Vida pasuko kambario link, tačiau aptiko iš vidaus užrakintas duris. Kai moteriai vis dėlto pavyko tuoj pat patekti į kambarį, ji nustėro - išvydo lovoje gulinčius nuogut nuogutėlius savo vyrą ir dukterį.
Vėliau bendraudama su mergaite motina sužinojo, kad tėvas dukterį glamonėjo. Sutuoktinių santykiai pašlijo. Moteris nutarė palikti vyrą ir su keturiais mažamečiais vaikais išvyko į gretimą seniūniją, kur gyvena jos tėvai.
Kodėl Vida iš karto nesikreipė į policiją, spėliojo ir šeimą gerai pažįstantys seniūnijos darbuotojai. Esą gal ji tik po mėnesio detaliau prakalbino savo dukterį, užkluptą lovoje su tėvu, ir įsitikino, kad mergaitė nemeluoja, o gal būtų ir ilgiau slėpusi gėdingą šeimos faktą, bet moterį (beje, kadaise - specialiosios mokyklos auklėtinę) paragino netylėti jos tėvai, išgirdę, kodėl duktė nutarė nebegyventi kartu su vyru.
Užuojauta - tik pedofilų aukoms
Nors abu įtariami vyrai, pakeldami ranką prieš save, aiškiai parodė ir teisėsaugininkams, ir savo aplinkos žmonėms, kad labai išgyvena ir patys nesusitaiko su padarytais nusikaltimais prieš jiems artimus vaikus, tačiau šių vyrų nesigailima. Jie savo likimą kiek kitokia linkme pakreipė patys.
Užuojautos vertos tik šių pedofilų aukos. Juk specialistai teigia, kad seksualinę prievartą patyrę vaikai nuo tos dienos tarsi "įsodinami" į negandas ir skausmą bei pyktį gabenantį "gyvenimo traukinį" - tai jie yra arčiausiai alkoholio ir tabako, narkotikų, prostitucijos, pornografijos ir panašiai. Karti vaikystės patirtis pastūmėja tokias pedofilų aukas į gyvenimo liūdesį: jos praranda pasitikėjimą savimi, kartais ilgai kaltina save, kad neapsigynė, ir dėl to sielojasi, bėga iš namų, šalinasi savo aplinkos žmonių, puola į depresiją, net linkusios galvoti apie savižudybę. Jeigu vis dėlto sugeba "negraužti" savęs, tai, laiku nesuteikus reikiamos suaugusiųjų pagalbos, susikaupusią agresiją ir kerštą dažniausiai išsvaido į aplinką - tampa gatvės plėšikais, vagimis, chuliganais, valkatomis ar net tokiais pačiais pedofilais. Patirta seksualinė prievarta - be ryškių padarinių ateityje nebepraeinantis reiškinys, kaip skelbia šios srities faktus ir problemas tyrinėjantys specialistai.
