Sigitas STASAITIS
Pernai pavasarį Radviliškio daugiabutyje įvykdyta paprasta ir kartu labai neįprasta buitinė žmogžudystė. Aptikę pasmaugtos septyniasdešimtmetės lavoną, kriminalistai per vieną parą surado žudiką - tikrą nužudytosios sūnėną 39 metų Žilviną Čėsną. Suimtas nusikaltėlis ėmė pasakoti, kad teta esą šantažu vertusi jį su ja mylėtis, dėl to jis giminaitę pasmaugė ir su pagaliu išniekino lavoną.
Lavonas už išlaužtų durų
Kraupi, paslaptinga ir nešvanki istorija prasidėjo banaliai. Pernai gegužės 14-ąją artimieji pasigedo senyvos giminaitės Antaninos Antanaitienės (vardas ir pavardė pakeisti). Nepranešusi, kad kur nors išvyks ar gulsis į ligoninę, Antanina dingo lyg į vandenį - jos mobilaus ryšio telefonas tylėjo, užsukę į moters butą giminaičiai veltui mygė durų skambučio mygtuką. Sunerimę artimieji nutarė išlaužti vienišos gyvenusios moteriškės duris.
Lauždamiesi į butą žmonės labiausiai bijojo, kad Antaninos nerastų susmukusios dėl insulto ar infarkto. Tačiau įžengę į butą giminaičiai pakraupo aptikę A. Antanaitienę gulinčią lovoje nužudytą ir išniekintą.
Rašydami ką tik iškeltos baudžiamosios bylos įvykio vietos apžiūros protokolą, šiurpo net visko matę kriminalinės policijos pareigūnai - tarp nužudytosios kojų gulėjo pusmetrio ilgio taburetės koja. Pagal kraujosruvas ant veido ir kaklo buvo matyti, jog A. Antanaitienė prieš mirtį buvo mušama ir nežinia - gyva ar mirusi - kankinama su pagaliu.
Svarbiausia liudytoja - kaimynė
Policininkų paprašyti artimieji nuodugniai apžiūrėjo mirusiosios butą. Žmonės nepasigedo vertingų daiktų. Tiesą sakant, kukliai gyvenusi pensininkė jų ir neturėjo. Buvo pastebėta, kad nebėra moters mobiliojo telefono "Nokia 6030" bei dviejų dokumentų: paso ir pensininko pažymėjimo.
Kambariuose neradę nė menkiausių grumtynių pėdsakų, be to - tvarkingas, nelaužtas duris, pareigūnai iškėlė versiją, jog A. Antanaitienę nužudė kažkas iš moters senų pažįstamų. Šią versiją sutvirtino ir aplinkybė, kad buto duryse neaptikta nė menkiausių laužimo žymių - vadinasi, šeimininkė žudiką įsileido pati. Padaręs juodą darbą, nusikaltėlis buto duris tvarkingai užrakino ir išsinešdino.
Policininkams pavyko surasti labai svarbią liudytoją - mirusiosios bendraamžę Angelę V. Gretimame bute gyvenanti moteris papasakojo, kad tragedijos išvakarėse buvo užėjusi pas Antaniną. Netrukus užsuko ir Antaninos sūnėnas Žilvinas Čėsna. Angelė žinojo, kad mėgstantis išgerti kaimynės sūnėnas neturi nei šeimos, nei savo buto, verčiasi sunkiai, todėl Antanina prieš mirtį Žilvinui buvo leidusi laikinai apsistoti jos bute. Pagyvenęs mėnesį Ž. Čėsna Radviliškyje susirado darbą bei gavo kambarį bendrabutyje, todėl iš tetulės išsikraustė, bet pėdindamas pro šalį nuolat užsukdavo tetą aplankyti.
Palūžęs sūnėnas prisipažino
Užsukęs gegužės 13-ąją išgėręs Ž. Čėsna Antaninos paprašė leidimo nusimaudyti po dušu. Tačiau tą vakarą moterys turėjo ir savo planų. Davusios Žilvinui 20 litų, jos vyriškį pasiuntė į parduotuvę.
Ž. Čėsna grįžo nešinas puslitriu degtinės ir "bambaliu" alaus. Maktelėjęs keletą taurelių ir truktelėjęs alaus Žilvinas prigulęs užmigo, o kaimynės vakarojo dviese toliau - išmetusios po burnelę linksmai paplepėjo. Sutemus išeidama namo Angelė pažadino Žilviną. Šis, atrakinęs duris moterį išleido.
Kriminalistai, bute atradę Ž. Čėsnos drabužių, žinoma, šį vyrą nedelsdami suėmė ir paliepė pasakoti apie kiekvieną pastarosios paros minutę. Įtariamasis bandė išsisukinėti, tačiau greitai susipainiojo kurdamas versijas bei meluodamas.
Priremtas įkalčiais vyras prisipažino po vidurnakčio tetą pasmaugęs, pagrobęs jos telefoną bei dokumentus, užrakinęs duris ir išdrožęs į bendrabutį. Neturėdamas kur dėti, dokumentus jis išmetė, o telefoną pragėrė.
Neįtikėtini meilės ryšiai
Įdomiausia tyrimo dalis prasidėjo tyrėjams pradėjus aiškintis kraupaus ir beprasmiško nusikaltimo motyvus.
Ž. Čėsna sukūrė tokią absurdišką ir neįtikinamą nusikaltimo versiją, jog nustebo net visokių "stebuklų" regėję teisėsaugininkai. Ž. Čėsnos žodžiais, po vidunakčio jį pažadinusi teta, ir esą pareikalavusi ją pamylėti! Žilvino porino sunkiai įsivaizduojamą savo versiją - jie su teta, girdi, mylėdavosi pastaruosius kelerius metus, todėl nieko nuostabaus, kad kone dvigubai vyresnė giminaitė ir tą pavasario naktį panorusi artumo. Kalbėdamas iš teisiamųjų narvo Žilvinas tvirtino, jog buvęs mieguistas, neblaivus, todėl mylėtis su teta atsisakęs. Tada pensininkė neva ėmusi grasinti, kad apie jų paleistuvystes ji viską išklosianti savo mušeikai broliui. Po tokio "baisaus" šantažo, Ž. Čėsna teigia palūžęs ir... iš baimės paklusęs. Patenkinta pensininkė, nusimovusi pėdkelnes ir, jei tikėtume žudiku, šmurkštelėjusi po antklode.
Tačiau neblaivus pavargęs vyras sakė reikalo nebaigęs. Tuomet jis tikina išgirdęs naują reikalavimą - paglamonėti Antaninos kūną. Antraip moteriškė, atseit, papasakosianti savo broliui, ką Žilvines jai daręs lovoje ir giminaitis paleistuviui sugurinsiąs nosį!
Ž. Čėsna tvirtina po tokių žodžių taip įsiutęs, jog ėmė kumščiais velėti tetą. Kai moteris nuo smūgių nusilpo, čiupęs už gerklės pasmaugė ir pribaigę užspaudęs veidą pagalve.
Tikrieji motyvai - nenustatyti
Nuo tos minutės dingo ir taip silpna žudiko atmintis - jis sako neatsimenąs, kas vykę toliau. Teisiamasis pamena, kad laikęs rankose panašų į taburetės koją pagalį, tačiau ką su juo daręs nuogam moters lavonui - neatsimena, nors tu ką. Išsimiegojęs šalia lavono, rytą Ž. Čėsna apsirengė, užrakino duris ir išdrožė į miestą pasivaikščioti.
Nors teismas nepatikėjo žudiko versija, dėl ko jis nukankino tetą, tikrieji kraupaus poelgio motyvai taip ir liko paslaptis. Tikėtina, jog Žilvinas giminaitę nukankino dėl savo nestabilios psichikos ir neturėdamas kuo pasiteisinti, sukūrė kraupią pasakėlę.
Ž. Čėsna pripažintas kaltu dėl žmogžudystės ir dokumentų vagystės. Tardytojai buvo pateikę kaltinimus dėl žiaurumo ir lavono išniekinimo su pagaliu, tačiau spausdindami kaltinamąjį aktą užmiršo, kad rašo ne į "Akistatą", o žmogaus likimą lemiantį juridinį dokumentą. Dėl to, kad pastarieji kaltinimai surašyti teisiškai nekvalifikuotai, teismas nebesikapstė po lavono skalbinius, nes Lietuvoje bausmės skiriamos apėmimo būdu - didesnė bausmė apima mažesnę. Atsižvelgę į tai, kad žudikas teisiamas pirmą kartą, teisėjai jam skyrė apibendrintą 11 metų nelaisvės bausmę ir įpareigojo tetos sūnui sumokėti 2130 litų laidojimo išlaidų.
Po nuosprendžio Žilvinui nemalonumai toli gražu nesibaigė. Labai gali būti, kad pataisos namuose nuteistojo laukia antras, neoficialus teismas - ten įkalinti vyrai labai nemėgsta senučių skriaudikų bei žaidimų prie lavono su pagaliais.
