Prieš keletą metų už Ekvadoro piliečio ištekėjusi panevėžietė Audronė nemano, kad jos šeimą gali ištikti krizė. Abu sutuoktiniai myli vienas kitą ir tokios situacijos, kokioje atsidūrė panevėžietės ir marokiečio santuoka, moteris nė neįsivaizduoja. Šalyje plačiai nuskambėjęs įvykis, kai marokietis iš žmonos tėvų pagrobė savo vaikus ir išvežė juos iš Lietuvos niekam apie tai nepranešęs, Audronės neišgąsdino. Tačiau moteris tikina: santuoka su užsieniečiu - rimtas išbandymas ir didžiulė atsakomybė.
Trejų metų tamsaus gymio sūnelį auginanti panevėžietė Audronė su būsimu vyru - ekvadoriečiu - susipažino išvykusi mokytis į Jungtines Amerikos Valstijas. Moteris tikina, jog tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio - tikra, karšta, uždeganti. "Ne egzotiška jo išvaizda sužavėjo. Tiesiog tai buvo žmogus, apie kokį svajojau - mano žmogus", - Audronė tikina, jog anksčiau ji labai skeptiškai žiūrėdavo į mišrias santuokas ir visiems sakydavo: mano vyras bus tik lietuvis.
Audronės sūnus gimė Jungtinėse Amerikos Valstijose. Pora po kurio laiko nusprendė važiuoti gyventi į Lietuvą. "Tada ir prasidėjo vargai. Reikia apsišarvuoti begaline kantrybe, norint sutvarkyti visus reikiamus dokumentus. Popierizmas, biurokratizmas nesibaigiantis - vaiko dokumentus tvarkiau pusę metų, o kol išrūpinau leidimą vyrui gyventi Lietuvoje - prireikė visų metų. Įvairios kliūtys, trukdžiai, nesusipratimai gali sužlugdyti pačius tvirčiausius jausmus. Džiaugiuosi, kad mūsų šeima jau daug ką atlaikė", - pasakoja moteris.
Svarbu tikėjimas ir papročiai
Kaip tikina Audronė, jos ir ekvadoriečio santuoka lieka tvirta ir dėl abipusės meilės, ir dėl bendro tikėjimo, papročių. "Mano vyras taip pat katalikas. Ekvadoro šeimose papročiai, tradicijos labai panašios kaip ir Lietuvoje. Neabejotinai sunkiau, tikriausiai, būna toms moterims, kurios ryžtasi ištekėti už kito tikėjimo vyrų. Tuomet gali pasitaikyti pačių nemaloniausių situacijų", - mano Audronė.
Tai, kad tokių situacijų tikrai pasitaiko, patvirtina ir daugiau kaip prieš savaitę Radviliškio rajone dingę du vaikai. Panevėžiečiai seneliai juos buvo nusivežę į vieną šio rajono kaimą. Ten vaikus į savo automobilį įsisodino ir nieko neperspėjęs nežinoma kryptimi išsivežė jų tėvas, Prancūzijos pilietybę turintis marokietis.
Neseniai paaiškėjo, jog vaikai jau Prancūzijoje. Lietuvės ir marokiečio santuokoje gimusius vaikus, dabar jau devynerių metų berniuką ir aštuonerių mergaitę, augino jų seneliai panevėžiečiai. Vaikų mama šiuo metu Didžiojoje Britanijoje. Kaip bus išspręsta ši situacija, parodys ateitis. Tačiau, kad tokių ir panašių įvykių gali pasitaikyti ir daugiau, - neabejotina. Vis daugiau lietuvaičių ryžtasi savo gyvenimą susieti su kitų tautybių vyrais.
Pasirinks patys
Mišriose santuokose gimę vaikai, sulaukę šešiolikos metų, patys gali nuspręsti, kokios tautybės asmenimis jie nori būti. Tiesa, kartais už juos nusprendžia tėvai ir gimimo liudijime įrašo abiejų išrinktą vieno iš tėvų tautybę.
Panevėžio savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus gimimų registratorė Jūratė Lipskienė teigia, jog gimimo liudijime nurodyti tautybę nėra būtina. Įrašoma tik tėvo bei motinos tautybės, o vaikui pačiam suteikiama galimybė gaunant pasą tautybę pasirinkti. "Bendru tėvų prašymu galima pasirinkti vieno kurio tautybę ir įrašyti į vaiko gimimo liudijimą", - sako J.Lipskienė.
Lietuviu ar ekvadoriečiu tapti gaudamas pasą nuspręs ir Panevėžyje gyvenantis Audronės sūnus. Leisti vaikui spręsti pačiam - ir daugelio kitų mišrių šeimų pasirinkimas. Tačiau šiemet iš penkių mišriose santuokose gimusių vaikų trims tėvai jau parinko lietuvių tautybę. Tad lenkės ir lietuvio, rusės ir lietuvio, lietuvės ir ruso šeimose gimę vaikai tapo lietuviais.
Santuokas registruoja ir gimtinėje
Su tolimų, egzotiškų kraštų vyrais panevėžietės tuokiasi rečiau. "Pernai sutuokėme šešiolika mišrių porų, užpernai - dvidešimt dvi. Panevėžiečių sutuoktiniai dažniausiai iš artimojo užsienio - Rusijos, Lenkijos, Baltarusijos, Vokietijos", - sako Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjos pavaduotoja Jūratė Girdvainienė.
Užsienyje su kitataučiais susituokę panevėžiečiai, norėdami, kad santuoka galiotų ir Lietuvoje, privalo įteisinti ją ir gimtinėje. Pernai tokių santuokų Panevėžyje įteisinta trisdešimt, užpernai - penkiasdešimt dvi. Sutuoktiniai yra iš Airijos, Ispanijos, Anglijos, rečiau - iš tolimų egzotiškų šalių. "Teko įteisinti kitose šalyse susituokusių lietuvės ir marokiečio santuoką, o pernai viena lietuvė ištekėjo už japono", - sako J.Girdvainienė.
